Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Skuodo rajono savivaldybė » Skuodo miesto seniūnija » Skuodas (2012)      

Apie miestą

Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, 75 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros centras, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai.
== Etimologija ==
Miesto vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo dar ir dabar pasitaikančios pavardės Skuodas. Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johannesberg, Johannisberg ar Johannisburg – pastarąjį vardą savo garbei suteikė Jonas Chodkevičius, bet jis tarp lietuvių neprigijo.
== Geografija ==
Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje, kelių 169 Skuodas–Plungė , 218 Kretinga–Skuodas ir 170 Mažeikiai–Skuodas sankirtoje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu. Bartuva čia yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Bajorų–Priekulės geležinkelis, seniau čia veikė Skuodo geležinkelio stotis.
== Istorija ==
Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.
1568 m. Ldk Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.
Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. 1776 m. Skuodas neteko miesto teisių. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti. XIX a. pabaigoje Skuodas – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1905 m. pastatyta Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė. 1915 m. okupacinė vokiečių valdžia nutiesė geležinkelio ruožą Priekulė (Latvija)–Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.
Žydai Skuode apsigyveno XVII a., o XIX a. Skuodo žydų bendruomenė jau turėjo keturias sinagogas. 1897 m. žydai sudarė 60% miesto gyventojų ir dominavo prekyboje. 1941 m. vokiečiams užėmus Skuodą buvo nužudyti 500 Skuodo žydų.
Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.
1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas.
== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
Pranciškaus Žadeikio gimnazija
Bartuvos progimnazija
Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla
Skuodo lopšelis-darželis
Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.