Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Ukmergės rajono savivaldybė » Lyduokių seniūnija » Lyduokiai (2012)      

Apie miestelį

Lyduokiai – miestelis Ukmergės rajono savivaldybėje, 11 km į rytus nuo Ukmergės. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Yra Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1623 m.), kapinės, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, išlikęs Lyduokių dvaras ir parkas, veikia Lyduokių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-20063). Kiek į šiaurę nuo miestelio teka Siesartis. Iš šiaurės rytų prieina Siesarties geomorfologinis draustinis.
== Etimologija ==
Pavadinimą Lyduokiai sudaro šaknis Lyd-, kuri gali būti siejama su žodžiais lyda, lydimas, lydas („skynimas, iškirsta vieta miške, tuščias plotas“). Priesaga -uokiai orientuoja į veikėjo reikšmę, todėl Lyduokiai gali būti aiškinama kaip „iškirstame miško plote apsigyvenę žmonės“.
== Istorija ==
Lyduokių dvarą 1499 m. valdė B. Petkevičius, nuo XVII a. – Dambrauskai, XVIII a. – XIX a. – Morikoniai. Nuo XVI a. minimas Lyduokių kaimas. 1623 m. pastatyta bažnyčia, XVIII a. prie jos veikė parapinė mokykla, XIX a. viduryje – XX a. pirmoje pusėje – parapiniai senelių namai. 1859 m. buvo spirito varykla. XIX a. Lyduokiai – miestelis ir dvaras Vilkmergės apskrityje.
1907 m. Lyduokių dvarą įgijęs M. Kosakovskis turėjo turtingą biblioteką ir giminės archyvą; jų dalis yra išlikusi, ją saugo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. XX a. pradžioje dvare turtingų bajorų vaikai studijavo žemės ūkio mokslus. 1920 m. spalio–lapkričio miestelio apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės kovos su Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktine.
1922 m. atidaryta pradžios mokykla, 1944–1952 m. progimnazija, 1952–1962 m. vidurinė, 1962–1994 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 1994 m. Lyduokių pagrindinė mokykla; joje veikia mokyklos muziejus. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje Lyduokių dvaro palivarke Felinkoje veikė avių veislininkystės ūkis. Nuo 1944 m. birželio mėn. prie Lyduokių veikė A. Morkūno ir K. Ališausko vadovaujamas savigynos, vėliau – Vytauto apygardos, Lokio partizanų rinktinės partizanų būrys. Okupacinė valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 16 miestelio gyventojų. 1951–1991 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2020 m. patvirtintas Lyduokių herbas. Prie Lyduokių prijungta didelė dalis Kurėjų kaimo.
== Architektūra ==
Žymiausi miestelio statiniai:
Neobarokinė Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1884 m., architektas L. Benua. Joje yra paveikslai „Puota Emause“ (XVIII a.), „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“.
XIX a. vidurio – XX a. pradžios Lyduokių (dar vadinama Kūrėjų) dvaro sodyboje išliko ūkinių, gamybinių, gyvenamųjų pastatų: kumetynų, koplytėlė, plytų stiliaus arklidės, pastatytos 1882 m. Dvaro arklidės – unikalus architektūros statinys, su vidiniu kiemu ir savita puošyba. Analogiškas statinys yra tik Žagarės žirgyne. Dvaro rūmai buvo mediniai, o ūkiniai pastatai mūriniai.
Prancūziškasis parkas, įkurtas XIX a. viduryje.
Stogastulpis, meistras M. Strockis.
Parke, apie 10 metrų vienas nuo kito, 1928 m. buvo pastatyti Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas ir stogastulpis. Plytų mūro paminklas – Gedimino pilies maketas simbolizavo Vilniaus atgavimo idėją. Koplytstulpis – medinis, trijų tarpsnių, su šventųjų skulptūrėlėmis. 1949 m. abu statiniai buvo nugriauti ir sunaikinti. 1989 m. pagal skulptoriaus Viktoro Žentelio projektą Gedimino pilaitė buvo atstatyta. Stogastulpį išdrožė stalius Vaclovas Ružinskas.
Lyduokių senovinės kapinės; jose yra paminklas 1941 m. žuvusiems sukilėliams, 1944–1953 m. Lietuvos partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams, pastatytas 1998 m.
1999 m. miestelio Taikos g. buvo pastatytas paminklinis kryžius partizanams Antanui Šalčiūnui-Fricui ir Valerijui Butkui-Tigrui atminti.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.