Bartninkai – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 17 km į pietus nuo Vilkaviškio, kelių 5106 Vilkaviškis–Bartninkai–Aistiškiai ir 5115 Patilčiai–Bartninkai–Kaupiškiai sankirtoje, Širvintos dešiniojo intako Aistos kairiajame krante. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, veikia paštas (LT-70021), ambulatorija, Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla, biblioteka, Bartninkų dvaro sodyba. Miestelio planas radialinis, sodybos išsidėsčiusios abipus kelių į Vilkaviškį, Kalvariją, Pajevonį. Iki XVIII a. pabaigos jo planas buvo linijinis, bet XVIII a. septintame dešimtmetyje tapo Alytaus ekonomijos rakto centru ir ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas miestelį pavertė dvaro centru, nutiesė kelius į Kalvariją ir Pajevonį, pagal kuriuos ir įšsiplėtė miestelis. Miestelio senojoje dalyje yra būdingų XVIII a. pabaigos plano elementų.
== Etimologija ==
Vietovardis leidžia manyti, kad pirmieji kaimo gyventojai vertėsi drevine bitininkyste – kopinėjo medų iš miško medžių drevių. Rusiškai drevė vadinta борть, o žmonės, užsiiminėję šiuo verslu, slavų kalbose vadinti бортники („drevininkai“). Taip pat galima kilmė iš asmenvardžio Bar̃tninkas.
== Istorija ==
Gyvenvietė įsikūrė XVI a. antrojoje pusėje. Bartninkuose rasti 2 akmeniniai kirviai keturkampėmis pentimis ir dviašmenis akmeninis kirvis. 1649 m. minimas Bartninkų kaimas, kuris priklausė Alytaus ekonomijos Karalkrėslio vaitystei ir turėjo 16 valakų žemės. 1744 m. minimas miestelis. Ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas pastatydino gelumbės audyklą, geležies liejyklą, bet 1780 m. nušalinus A. Tyzenhauzą įmonės sunyko.
1663 m. pastatyta Bartninkų bažnyčia, 1783 m. įkurta parapija. 1790 m. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia perstatyta iš akmenų mūro, 1865 m. pristatyti bokštai ir prieangis. 1944 m. bažnyčia susprogdinta, 1950 m. atstatyta medinė.
Nuo 1781 m. iki XIX a. antrosios pusės veikė parapinė, nuo 1868 m. (?) iki 1915 m. – valdinė mokykla, 1915–1949 m. pradinė, nuo 1949 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1979 m. vidurinė mokykla.
Po 1831 m. sukilimo caras Bartninkus dovanojo rusų kariškiams Nosticams, kurie valdą paskelbė majoratu. XIX a. buvo dvaras Vilkaviškio apskrities Bartninkų valsčiuje. 1905 m. pabaigoje gyventojai išvaikė caro valsčiaus pareigūnus. 1944 m. miestelis nukentėjo per karo veiksmus. Pokario metais apylinkėse veikė Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
1999 m. patvirtintas Bartninkų herbas. Miestelis turi ir savo vėliavą.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Klaišiai (2017, Akmenės rajono savivaldybė)
Naudžiai (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Kalviai (2012, Rokiškio rajono savivaldybė)
Luokė (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Pūstalaukiai (2017, Anykščių rajono savivaldybė)
Umėnai (2021, Anykščių rajono savivaldybė)
Ąžuoliniai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Gėluva (2012, Raseinių rajono savivaldybė)
Girkaliai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Skirsnemunė (2017, Jurbarko rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Mikoliškis nuo vandens bokšto
Lukštai nuo vandens bokšto
Sirutėnai nuo vandens bokšto
Bartkuškio apylinkės nuo vandens bokšto
Miežionių apylinkės (Europa) nuo vandens bokšto pavasarį
Grybaulios tvenkinių liekanos nuo šėryklos
Čiobiškio apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Puvočiai nuo apžvalgos bokšto
Jakeliai nuo vandens bokšto
Kernavės piliakalnių panorama
Atsitiktiniai kelių turai
5121 (Ramoniškiai-Antanavas)
229 (Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis)
4429 (Vosiūnai-Rakauskai-Salomenka)
1938 (Piliuona-Tursonas-Arlaviškės)
5221 (Dūkštos-Paąžuoliai)
191 (Paliūniškis-Vabalninkas)
126 (Šalčininkai-Butrimonys-Eišiškės)
1018 (Papilė–Draginiai–Žarėnai–Dauginčiai)
3922 (Žališkės-Mištautonys-Širviai)
1506 (Satkūnai-Panoteriai-Jasudai)