1.     

Lietuvos panoramos » Ignalinos rajono savivaldybė » Dūkštas nuo cerkvės pastolių (2014) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Nuotraukos adresas

Vietovės.Lt puslapio adresas

Youtube filmuko nuoroda


Apie vietovę

Dūkštas – miestas Ignalinos rajono savivaldybėje, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Seniūnijos centras, Dūkšto seniūnaitija. Stovi medinė Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (nuo 1936 m.), Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė (sentikių), yra Dūkšto vidurinė mokykla, biblioteka, ambulatorija, Dūkšto geležinkelio stotis, 1992 m. atidaryti senelių globos namai. Dūkšteliuose išlikęs Dūkšto dvaro pastatų ansamblis ir parkas.
== Etimologija ==
Dūkšto yra vandenvardinė etimologija – miestas pavadintas pagal bendravardį ežerą – Dūkštą, telkšantį už 5 km į šiaurę nuo miesto. Pastarojo vardas siejamas su latv. duksts „pelkė, bala, valka“ ir liet. dūksinas „purvinas, nešvarus“.
== Geografija ==
Svarbiausias pro Dūkštą nutiestas 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai kelias, šiauriau miesto išsišakoja keliai 113 Dūkštas–Visaginas ir 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas . Dūkšto didesnioji dalis ir centras yra į vakarus nuo geležinkelio linijos Vilnius–Turmantas, čia yra Dūkšto geležinkelio stotis. Plentai į Ignaliną, Visaginą, Zarasus. Į šiaurę nuo miesto telkšo Parsvėtas, Parsvėtaitis, 2 km į pietus – Dysnai, 5 km į šiaurę – Dūkšto ežeras. Taip pat mieste yra ir bevardis tvenkinys.
=== Klimatas ===
1987 m. sausį mieste užfiksuotas žemiausios Lietuvoje mėnesio vidutinės temperatūros rekordas (-16,4 °C), o visų 1987 m. vidutinė temperatūra pakartojo Šiaulių žemiausios temperatūros rekordą (+3,6 °C). Be to, Dūkšte yra žemiausia Lietuvoje vidutinė daugiametė sausio temperatūra, siekianti -5,2 °C . Visus šiuos reiškinius sąlygoja tai, kad Dūkštas išsidėstęs pačiuose šalies rytuose, kur labiausiai įsivyravęs žemyninis klimatas, kuriam būdingos šaltesnės žiemos.
== Istorija ==
Prie dabartinio Dūkšto, Dūkšteliuose (senoji Dūkšto gyvenvietė) Viduramžiais buvo Dūkšto dvaras, kurį iki 1573 m. valdė Giedraičiai. Dūkštas minimas nuo 1737 m. Gyvenvietė ėmė augti XIX a. viduryje, kai 1859–1862 m. buvo tiesiamas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva. 1861 m. liepą streikavo akmenskaldžiai, dirbantys prie geležinkelio; tai buvo pirmasis streikas Lietuvoje, aktyviausi jo dalyviai buvo nubausti rykštėmis. 1871 m. pastatyta cerkvė. XIX a. Dūkštas buvo Zarasų apskrities miestelis.
1895 m. sudegė 41 miestelio kiemas. 1897 m. atidarytas paštas. 1905 m. įvyko anticarinis mitingas. 1907 m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1908 m. leisti savaitiniai turgūs. Per I pasaulinio karo vokiečių okupaciją nutiestas siaurasis geležinkelis į Drūkšius. 1919 m. įsikūrė sentikių parapija. 1920 m. miestas okupuotas Lenkijos. 1939 m. spalio 10 d. grąžintas Lietuvai. 1940 m. atidaryta biblioteka.
Dūkštas miesto statusą gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, įkurta meno dirbinių įmonė, žemdirbystės instituto bandymų stotis.
Sovietinės okupacijos metais po II pasaulinio karo rajone veikė Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai. Veikė ligoninė, poliklinika, Dūkšto bandymų stotis, susivienijimo „Dovana“ cechas, sviesto gamyklos cechas, Kuro aparatūros remonto gamykla. 1949–1995 m. veikė Dūkšto duonos kombinatas, dab. bendrovė „Dūkšto duona“. 1940 m. atidaryta biblioteka, po II pasaulinio karo pastatytas vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras.
2012 m. kovo 14 d. patvirtintas Dūkšto herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.

Atsitiktinės panoramos

Miežionių apylinkės (Europa) nuo vandens bokšto žiemą

Kernavės piliakalnių panorama

Birvėtos tvenkiniai nuo šėryklos

Sudeikių apylinkės nuo vandens bokšto

Naujausios panoramos

Panorama nuo Pagramančio piliakalnio

Avilių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą

Dreverna nuo apžvalgos bokšto

Gruožninkų apylinkės nuo bokštelio žiemą


Atsitiktiniai kelių turai

3501 (Betygala-Ilgižiai-Krakės-Bokštai)
2212 (Klaipėda-Triušiai-Kretinga)
2104 (Pagojis-Butkiškė-Kražiai)
1518 (Pageležiai-Rizgonys)
4729 (Lentvaris-Kariotiškės-Raudonė I)
2704 (Seda-Barstyčiai-Salantai)
2921 (Aleknaičiai-Vilūnaičiai-Juknaičiai)
5117 (Gražiškiai-Vygreliai-Beržynai)
3201 (Truikiai-Prūsaliai)
4902 (Utena-Tauragnai-Kirdeikiai)