Kavarskas – miestas Anykščių rajono savivaldybėje, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, prie kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis , dešiniajame Šventosios krante. Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Kavarsko centro ir Kavarsko-Paryžiaus). Stovi Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1887 m., veikia Kavarsko vidurinė mokykla, yra paštas, biblioteka. Gelžbetoninis kryžius – aukščiausias Lietuvoje (20 m), pastatytas 1936 m. Kavarsko pakraštyje, prie kelio į Ukmergę.
== Etimologija ==
Kavarsko pavadinimas kilęs nuo Stanislovo Kovarskio (Stanisław Kowarski), kuriam priklausė Mažųjų Pienionių dvaras, pavardės (dvarininkinis vietovardis). Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Sudargas, Musteika, galbūt Birštonas). Iki XX a. vidurio miestas buvo žinomas kaip Kovarskas , apie 1960 m. imtas vadinti Kavarsku.
== Geografija ==
Kavarskas išsidėstęs Kavarsko kalvagūbryje, altitudė 90–105 m virš jūros lygio, įsikūręs abipus Šventosios intako Pienios, Šventosios upės baseine. Šiauriniame miesto pakraštyje 2002 m. pastatyta 1,5 MW galios Kavarsko hidroelektrinė (užtvanka ir sudarytas Kavarsko tvenkinys). Siurblinė iki privatizacijos perpumpuodavo iki 4,5 m³/s vandens iš Šventosios į 1963 m. iškastą Šventosios-Nevėžio kanalą link Traupio, kuris jungia Šventąją su Nevėžiu . Šiuo metu kanalas apleistas. Šventosios krantus sujungia Kavarsko tiltas (kelyje į Kurklius).
Kavarsko apylinkėse į Šventąją įteka Susiena, Šunykšta, Pienia, Tetervė, Judinys. Taip pat Kavarsko apylinkėse teka Dagia, Nevėža, Brėškinys, Armukšna, Duobelė. Yra Budrių ir Laviškio ežerai, plyti daug miškų – Balagano, Janušavos, Daunoriškių, Dievulio, Pamūšio, Tumėjos, Žvirblėnų, Šovenių raistas ir kt. Miesto įžymybė – Kavarsko tufų šaltiniai (arba Kregūdės šaltiniai). Greta gaisrinės bokšto nuo miestelio atsiveria platus vaizdas į Šventosios slėnį.
Prie miesto yra Kavarsko kaimas.
== Istorija ==
Dabartinio Kavarsko vietoje XV a. buvo Mažųjų Pienionių dvaras. Manoma, kad 1463 m. pastatyta bažnyčia. XV a. pabaigoje Ldk Aleksandras Mažųjų Pienionių dvarą perleido karaliaus iždininkui Stanislovui Kovarskiui. Šiam mirus ir nepalikus įpėdinių, dvaras atiteko jo broliui Andriui Kovarskiui, Vilniaus katedros kanauninkui. Nuo jų pavardės ir pradėta Mažųjų Pienionių dvarą vadinti Kavarsku.
Rašytiniuose šaltiniuose 1538 m. minimas Kavarsko miestelis, įsteigta bažnyčia. 1551 m. vadinamas miestu. XVI a. Kavarskas ir jo apylinkės priklausė dvarininkams Astikams, vėliau Oginskiams, Tiškevičiams, Siesickiams. Nuo 1797 m. veikė parapinė, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1842 m. Kavarskas degė. XIX a. Kavarskas – miestelis ir dvaras, Vilkmergės apskrities Kavarsko valsčiaus centras.
Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino I. Varnaitė ir kiti. 1905 m. išvaikyta carinė valsčiaus valdyba. 1914 m. pastatyta lentpjūvė, veikė malūnas. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. miestelis buvo sudegintas ir sugriautas. 1937 m. įsteigta pradžios mokykla, 1944–1947 m. progimnazija, nuo 1947 m. Kavarsko vidurinė mokykla. 1937 m. įsteigta biblioteka Iki Antrojo pasaulinio karo veikė Kavarsko sinagoga.
1941 m. ir 1948–1949 m. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 11 Kavarsko gyventojų. Per karą 1944 m. sudegė miestelio centras, susprogdintas tiltas, malūnas. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos, "B" partizanų rinktinės, Butageidžio partizanų kuopos ir Algimanto apygardos, Šarūno partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1944–1953 m. čia buvo NKVD-MGB ir stribų būstinė, čia kankinti ir nužudyti partizanai buvo užkasami Šventosios pakrantėje; kapavietė rasta 1988 m., 2000 m. pastatyti atminimo kryžiai.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. gruodžio 28 d. Kavarskas gavo miesto teises. 2002 m. užtvanka išnuomota ir čia įrengta mažoji 1 MW galios Kavarsko hidroelektrinė. 2005 m. patvirtintas Kavarsko herbas.
== Architektūra ==
Miestas stačiakampio plano. Istorizmo krypties pseudobazilikinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, statytoje 1857–1887 m., yra:
3 žalvariniai varpai (1769 m., 1883 m., 1889 m.),
vargonai (1925 m., meistras čekas J. Tučekas),
3 mediniai krucifiksai (visi XX a. pr.),
dvi ąžuolinės klausyklos (abi XX a. 3-asis dešimtmetis).
Bažnyčios šventoriuje yra koplytėlė su XIX a. pabaigos kryžiumi, stogastulpis (1929 m.). Prie jos trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, papuoštas koplytstulpiu (architektas V. Kavaliauskas). Kavarsko kapinėse stovi liaudiškos architektūros ir klasicizmo formų kapinių koplyčia (XIX a. 1-oji pusė), kapinių vartų 3 kryžiai (XIX a. pabaiga). Kryžius pokariu Kavarsko, Kurklių ir Vidiškių apylinkėse žuvusių partizanų atminimui, pašventintas 1996 m. Taip pat yra žydų senovinės kapinės.
=== Kavarsko kryžius ===
Miestelio pakraštyje, prie kelio į Ukmergę stovi aukščiausias Lietuvoje gelžbetoninis kryžius (20 m), pastatytas 1936 m. Tarpukario Lietuvoje gelžbetonis buvo viena iš moderniausių statybos technologijų. Statydamas tokio aukščio kryžių, Kavarsko mecenatas Pranas Kalibatas akivaizdžiai siekė padaryti įspūdį bei tuo pat metu sukurti modernaus miestelio ženklą.
Panašaus aukščio yra 1990 m. pastatytas Tautos prisikėlimo kryžius Kaltinėnuose (Šilalės rajone).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Šienlaukis (2017, Raseinių rajono savivaldybė)
Vaičiukiškė I (2013, Švenčionių rajono savivaldybė)
Pašeimeniai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Bagdžiuliai (2023, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Anžiliai (2013, Raseinių rajono savivaldybė)
Luknės (2012, Skuodo rajono savivaldybė)
Venckiškiai (2024, Telšių rajono savivaldybė)
Mackantiškės (2021, Trakų rajono savivaldybė)
Kegai (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Mankūnai (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Degučių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Čižiūnų apylinkės nuo vandens bokšto
Kunigiškių apylinkės nuo vandens bokšto
Naujasodis nuo vandens bokšto
Perlojos apylinkės nuo vandens bokšto
Strūnos apylinkės nuo šiaudų ritinių
Mergalaukis nuo vandens bokšto
Panevėžys nuo Vilniaus 8 daugiabučio
Toliejų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Kuklių apylinkės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
2509 (Rūda-Šventežeris-Teizai-Kavalčiukai)
1015 (Akmenė–Pakempiniai–Klykoliai*)
4812 (Želva-Tolučiai-Kiaukliai)
1428 (Ceikiniai-Kančioginas)
3408 (Radviliškis-Voskoniai-Stačiūnai)
2014 (Pašušvys-Guptilčiai-Jankūnai)
1128 (Daugai–Meškučiai–Meškasalis)
4109 (Upyna-Bijotai-Bardžiai)
4405 (Švenčionys-Naujas Strūnaitis-Svitailiškė*)
4221 (Švėkšna-Bliūdsakiai-Šyliai)