Nikėlai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 4 km į pietus nuo Švėkšnos, prie kelio, jungiančio plentus: Švėkšna – Saugos, Švėkšna – Žemaičių Naumiestis; kaimo pietiniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo kair. intakas). Ribojasi su Kalkiškės, Vilkėno I, Šiaulių, Tvaskučiių, Paulaičių ir Varniškių kaimais.
Nikėlų kaime yra durpynas (30 ha), veikiančios Švėkšnos parapijos evangelikų liuteronų kapinės, senosios Nikėlų kaimo kapinės, kapinynas (plotas 2,2 ha), kryžius, žymintis Kęstučio apygardos Geležinio Vilko būrio vado Česlovo Čiužo-Vytauto (1920–1952) žuvimo vietą.
== Istorija ==
Nikėlų kaimo apylinkėse gyventa jau nuo II amžiaus.
XX a. pradžioje į rytus nuo Nikėlų kaimo, Ašvos dešiniajame krante, ariant lauką, buvo randama senovinių dirbinių. 1924 m. tame lauke bandomuosius kasinėjimus atliko švėkšniškis inžinierius Jonas Rugis (1901–1968), o 1936 m. nuodugniau tyrinėjo archeologas Jonas Puzinas (1905–1978). Nustatyta, kad tai II-VI a. ir IX-XII a. kapinynas. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo bei Telšių ir Švėkšnos kraštotyros, Palangos gintaro muziejuose.
Nuo 1820 m. Nikėlai priklausė Vilkėno dvarui. 1880–1882 m., atribojant dvaro žemes, tarp Nikėlų kaimo gyventojų ir Vilkėno dvaro savininko grafo Aleksandro Platerio (1845–1922) vyko ginčai.
Tarpukaryje Nikėlų kaimo durpynas, priklausęs trims savininkams, eksplotuotas; durpes pirko ne tik Švėkšnos miestelio ir aplinkinių kaimų, bet ir Klaipėdos krašto gyventojai; nuo 1938 m. durpės buvo presuojamos.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu Nikėluose buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio žolės miltų agregatas (nugriautas 1996 m.), karvidės (nugriautos 2004 m.).
Nikėlų kapinynas 1997 m. įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 1998 m. paskelbtas Lietuvos kultūros paminklu.
1923 m. Nikėlų kaime buvo 55 gyventojai (10 ūkių), 1997 m. – 20 gyventojų (10 ūkių).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Bagdononys (2013, Trakų rajono savivaldybė)
Palnosai (2021, Mažeikių rajono savivaldybė)
Pabarčiai (2024, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Leliūnai (2017, Anykščių rajono savivaldybė)
Alytus (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Girdžiūnai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Kulėšai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Šeriai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Kailiniai (2023, Lazdijų rajono savivaldybė)
Vikonys (2017, Anykščių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Švenčionys nuo priešgaisrinio bokšto
Petkūnai nuo vandens bokšto
Sužionys nuo vandens bokšto
Verebiejai nuo vandens bokšto
Pravieniškės nuo priešgaisrinio bokšto
Filicijanavas nuo pasienio bokštelio
Veriškių apylinkės (Pakryžė) nuo vandens bokšto
Pylimų apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Rimėnų apylinkės nuo vandens bokšto
Medeniai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
4504 (Skaudvilė-Upyna-Balsiai)
4515 (Vališkiai-Aušgiriai-Žukai)
1426 (Vidiškės-Dūdos-Pagurbė)
4514 (Žygaičiai-Visbarai-Bikavėnai)
155 (Kuršėnai-Mažeikiai)
1513 (Žeimiai-Liepiai)
2304 (Darbėnai-Šventoji)
2912 (Žeimelis-Vileišiai-*Adžiūniai)
2112 (Šaukėnai-Vaiguva-Kalniškiai)
4018 (Amaliai-Smilgiai)