Apie vietovę
Puvočiai – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, tarp Merkinės ir Marcinkonių, Dzūkijos nacionaliniame parke, prie kelio 5011 Jablanavas–Puvočiai–Marcinkonys . Seniūnaitijos centras. Kaime yra 38 sodybos su išlikusiais senoviniais namais, kluonais, svirnais, girininkija. Taip pat kaimo gale yra nedidelės kapinaitės. Puvočiuose yra pastatas, kuriame seniau buvo aštuonmetė mokykla, biblioteka, ambulatorijos punktas, paštas, tačiau viskas buvo uždaryta, o po kiek laiko nupirkta Vilniaus universiteto.
Nuo 1983 m. Puvočiuose kasmet vyksta Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro hidrometeorologijos, biologijos specialybės studentų zoologinė ir botaninė praktika. Vilniaus universiteto pastate yra gyvenamieji kambariai, laboratorija, šalia – didelis kiemas.
== Etimologija ==
Ankstyvesnė forma *Pugačiai, o paskui vietovardis sulietuvintas pagal žodį pū́ti (pū̃va). Atsiradęs iš Pietų Lietuvoje dažnos pavardės Pugãčius, Pugačiáuskas, Pugačáuskas. Ji kilusi iš blrs., rus. ir ukr. asmenvardžio Пугач (← „apuokas“).
== Geografija ==
Pro kaimą teka Merkys, šis kaimas išsidėstęs kairiajame upės krante (kitame upės krante yra Merkinės Puvočiai). Vakariniame kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, rytiniame pakraštyje – Grūdos upeliai. Netoli Puvočių Merkyje yra išniręs didelis, pusiau perskeltas riedulys – Perkūno akmuo. Girininkijos miške auga 2 drevėtos pušys.
Nusileidus nuo kalno, teka Merkys. Ant upės kranto yra veikianti hidrometeorologinė stotis. Ten, kur Grūda įteka į Merkį, įrengta didelė stovyklavietė turistams, taip pat joje vyksta kaimo šventės. Netoli stovyklavietės yra vienintelis Puvočių medinis lieptas, vadinamas „Beždžionių tiltu“. Juo gyventojai gali persikelti į dešinįjį Merkio krantą, kuriame taip pat yra 8 sodybų Puvočių kaimas, gyventojų vadintas Anuliškiais. Seniau, kol nebuvo liepto, vasarą žmones perkeldavo valtimis.
== Istorija ==
XX a. pirmoje pusėje (carinės Rusijos laikais) Puvočių kaime veikė plytų gamykla – vadinamoji „ciegelnia“. Puvočiuose gamindavo atsparias plytas, kurias pardavinėdavo daugiausia lenkų okupacijos metais.
Tarpukaryje Merkiu buvo nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. Demarkacinė siena perskyrė Puvočių kaimą (didžioji dalis buvo okupuota Lenkijos) ir jo gyventojų žemes. Jaskelevičių rekvizuotoje sodyboje buvo įkurta lenkų pasienio užkarda, kontroliavusi judėjimą tiltu per Merkį. Prie tilto buvo įkurtas kontrolės punktas, siekiant palengvinti perskirto kaimo gyventojų judėjimą lauko darbų metu. Abiejų pusių neremontuojamas tiltas ilgainiui sunyko, liko tik poliai. Šio tilto išnykimas ilgainiui nuo Puvočių atribojo Anuliškes ir trauką į Merkinę, buvusį valsčiaus centrą. 1944 m. gruodžio 16 d. nuo sovietinių karių siautėjimo žuvo Puvočių kaimo gyventojai Tamulevičius, Kudarauskas, Bulonas, Glavickas, Jovaišis ir dar keletas vyrų.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Atsitiktiniai vietovių turai
Budriai (2024, Ignalinos rajono savivaldybė)
Vilkija (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Micaičiai (2022, Šiaulių rajono savivaldybė)
Morkūnai (2013, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Šnipiškės (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Drąsučiai (2022, Šiaulių rajono savivaldybė)
Bačkiškiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Gyliai (2023, Raseinių rajono savivaldybė)
Gediškiai (2017, Rokiškio rajono savivaldybė)
Stauniškės (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai kelių turai
141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda)
3925 (Krakūnai-Maciučiai-Kalviai)
4731 (Grigiškės-Dėdeliškės-Rykantai)
4911 (Vijeikiai-Biliakiemis-Kuktiškės)
3219 (Truikiai-Babrungėnai)
171 (Bukiškis-Sudervė-Dūkštos)
1922 (Raudondvaris-Naujieji Bernatoniai-Žemaitkiemis)
153 (Joniškis-Žagarė-Naujoji Akmenė)
2909 (Pakruojis-Klovainiai)
4736 (Vievininkai-Rusakalnis-Daugirdiškės II)