Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Kartenos seniūnija » Kalniškiai (2021)      

Apie kaimą
Kalniškiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Kartenos, kairiajame Alanto upelio krante (priešais Lubių kaimą). Seniūnaitijos centras. Kalniškių pagrindinė mokykla yra Lubiuose. Veikia kultūros namai, biblioteka (nuo 1954 m.), įsikūrė bendruomenės centras.
Prie Kalniškių yra 347 ha užimantis Reiskių tyras, jame durpių klodas siekia 5,5 metrų storio, o durpyno ištekliai – apie 10 mln. m³.
== Istorija ==
Kaime rastas akmeninis kirvis liudija, kad pirmieji žmonės čia pasirodė 1500–2000 metų pr. m. e..
Apie XVII a. Žvalginio upelio dešiniajame krante, netoli jo santakos su Alantu (dabar čia Lubių kaimas), miškų apsuptoje kalvoje susiformavo kaimas, gavęs Kalniškių vardą. Kitapus Alanto, dešiniajame Tyrupalio krante ties Balsiškiais XVIII a. atsirado Kalveliškių užusienis. XIX a. abi šios gyvenvietės vadinamos vienu vardu – Kalniškių kaimu, kuriame 1849 m. gyveno 70 baudžiauninkų, priklausančių Šateikių dvaro Aleksandravo palivarkui.
Po baudžiavos panaikinimo grafui Pliateriui likusios žemės buvo priskirtos prie Kartenos dvaro Gaudučių palivarko. Valstiečiams išdalinta kaimo dalis gavo luominę savivaldą ir tapo Kartenos valsčiaus Kartenos seniūnijos dalimi. XIX a. pab. – XX a. pr. seniausioji, dešiniajame Alanto krante buvusi kaimo dalis, kurioje gyveno daug Lubio pavardę turinčių valstiečių, buvo pradėta oficialiai vadinti Lubiais, o prieš I-jį pasaulinį karą tapo savarankišku kaimu.
Tarpukariu Kalniškiai tapo seniūnijos centru, kuriame 1923 m. buvo 10 ūkių. 1932 m. seniūnu buvo Kazys Daugintis, o jo padėjėju – Ignas Jedenkus.
Dalis apylinkės gyventojų tarpukariu propagavo socialinės lygybės idėjas. Povilas Lubys iš Lubių kaimo ir Stepas Brazdeikis iš Kalniškių kaimo buvo įkūrę prokomunistinę kuopelę, kuriai 1934 m. priklausė 9, o 1935 m. – 5 žmonės, gyvenę Kartenos–Šateikių apylinkėse. Prasidėjus 1940 m. sovietų okupacijai, šie asmenys tapo kolaborantais. S. Brazdeikis buvo paskirtas Kartenos valsčiaus viršaičiu, o P. Lubys – Kretingos apskrities vykdomojo komiteto tarnautoju, o vėliau perkeltas Kartenos valsčiaus partorgu – komunistų partijos organizatoriumi. Už kolaboravimą 1941 m. abu sušaudyti.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Po karo Lietuvos partizanų gretas papildė Vladas Domarkas-Eteris, Narkus ir kiti vyrai. 1947 m. rudenį miškuose prie Kalniškių partizanai nušovė Kartenos apylinkės sekretorių Kazį Armalį.
1948 m. į Sibirą ištremta Ona Mačiulienė su 5 vaikais, 1949 m. Ignas Kubilius su žmona ir 2 vaikais, o 1952 m. – Kosto Grabio 4 asmenų šeima. Likę valstiečiai 1949 m. buvo suginti į Kalniškių kolūkį.
Pokariu vietoje seniūnijos buvo įkurta Kalniškių apylinkė. Jai priklausė Anužių, Balsiškių, Drungilų, Eitučių, Kalniškių, Kupšių, Lygnugariškių, Lubių, Lūgnalių ir Vėlaičių kaimai. 1963 m. ji prijungta prie Kartenos apylinkės.
Apie 1950 m. atidarytas klubas-skaitykla, vėliau peraugusi į biblioteką. Sovietmečiu kaime buvo pastatytas kolūkio administracijos pastatų ansamblis su kultūros namais, felčerio-akušerio punktu. Nuo tarpukario veikė Kalniškių pradinė, vėliau – aštuonmetė, mokykla.
XX a. antroje pusėje Kalniškiai pastebimai išaugo, kadangi čia persikėlė gyventi melioracijos nušluotų Anužių, Drungilų, Lugnalių, Eitučių ir kitų kaimų gyventojai. 2002 m. sausio 1 d. jame buvo 77 ūkiai (kiemai).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.