Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Anykščių rajono savivaldybė » Kurklių seniūnija » Kurkliai (2017)      

Apie miestelį

Kurkliai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurę nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 14 km į pietus nuo Anykščių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė liaudiško klasicizmo formų Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1874 m., medinė Kurklių sinagoga, pastatyta 1932 m. Yra paštas (LT-29015), 1946 m. įkurta biblioteka, vaikų darželis, kultūros namai, ambulatorija. Išplėtota smėlio, žvyro gavyba, statybinių medžiagų gamyba (bendrovė „Kurklių karjeras“), kiaulininkystė („Jara“). Kurklių kapinės, Tarybinių karių kapinės.
== Etimologija ==
Kurkliai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės vardo Kurklė arba iš ežero vardo Kurklys.
== Geografija ==
Kurkliai įsikūrę kairiajame Virintos upės krante, slėnyje, čia įteka jos kairysis intakas – Kurklė, už 7 km į šiaurę – Puntuko akmuo. Gamtos paminklas – Kurklių šilo eglė. Yra smėlio ir žvyro telkinys. Anykščių regioninis parkas.
== Istorija ==
Į rytus nuo Kurklių yra Buteikių piliakalnis, Kurklių pilkapynas.
XIII a. – XIV a. Kurkliai buvo valsčiaus ir Deltuvos krašto žemės centras. XV a. – XVI a. minimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kurklių dvaras. XVI a. pradžioje įsteigta katalikų bažnyčia, 1622 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie šios veikė mokykla. 1564 m. Kurkliai gavo prekybos privilegiją, kuri atnaujinta 1726 m., 1727 m. ir 1776 m. 1700 m. įsteigtas reguliariųjų kanauninkų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 1706 m. leista statyti Kurklių sinagogą. Kurkliai nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą.
Miestelis ėmė sparčiai plėstis netoliese nutiesus plento Peterburgas–Varšuva ruožą Daugpilis–Kaunas. XIX a. Kurkliai buvo miestelis, Vilkmergės apskrities Kurklių valsčiaus centras. 1905 m. įvyko anticarinių mitingų, susirėmimas su policija; iš dalies pakeista valsčiaus valdyba. 1919 m. ties Kurkliais įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimų su Tarybų Rusijos kariuomenės daliniais, vyko Kurklių-Panevėžio operacija. Po Antrojo pasaulinio karo Kurklių apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos B rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2014 m. patvirtintas Kurklių herbas.
== Architektūra ==
Miestelio planas spindulinis. Svarbiausi statiniai:
Medinė liaudiško klasicizmo formų Kurklių Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1874 m.; joje yra paveikslų („Jėzus Kristus pas Pilotą“, XVII–XVIII a., „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, XX a. pirma pusė), medinių skulptūrų („Nukryžiuotasis“, XX a. pirma pusė); vertingi paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ aptaisai (1874 m.)
Bažnyčios šventoriuje – medinė šešiakampė 3 tarpsnių varpinė, 1874 m.
Medinė sinagoga, 1932 m.
Kurklių kapinėse – L. Oginskienės antkapinis paminklas, XX a. pradžia; koplyčia.
Tarybinių karių kapinės.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.