Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Utenos rajono savivaldybė » Tauragnų seniūnija » Tauragnai (2012)      

Apie miestelį

Tauragnai – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, į rytus nuo Utenos, šalia Tauragno ir Labės ežerų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1969 m.), veikia Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla, biblioteka, krašto muziejus, paštas (LT-28012).
== Etimologija ==
Manoma, kad Tauragnai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs iš Tauragno ežero vardo. Paties Tauragno ežero vardas paprastai siejamas su Tauragnų apylinkių miškuose gyvenusiais taurais.
Liaudies etimologija pasakoja, kad vardas galėjęs kilti nuo žodžių tauras + ginti. Legendos taip pat byloja, kad Tauragnus įkūręs kunigaikštis Rigimantas. Kartą jis nakvojęs su kariais Tauragno pakrantėje. Kai visi sumigę, senas kunigaikščio kanklininkas ėmęs taip graudžiai groti, kad du taurai išlindę jo pasiklausyti ir prabilę žmonių balsais. Kanklininkas jų paklausęs, kur patogesnė vieta apsigyventi, ir tie parodę kalvą prie ežero. Ten kunigaikštis ir pastatydinęs pilį bei pavadinęs ją taurų garbei.
== Geografija ==
Iškart į rytus nuo miestelio plyti Aukštaitijos NP, kurio teritorijoje stūkso Tauragnų ir Taurapilio piliakalniai. Miestelyje yra du mitologiniai akmenys su dubenimis. Gretimame Politiškių kaime eksploatuojamas žvyro telkinys. Greta miestelio įsikūręs ir Tauragnų kaimas.
== Istorija ==
Legendos byloja, kad Tauragnus įkūrė kunigaikštis Rigimantas.
Rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai (lot. Taurage) patikimai minimi nuo 1373 m. – Hermano Vartbergės kronikoje rašoma, kad tų metų vasarį šalia Tauragnų pilies buvo apsistojusi šiaurinę Aukštaitijos dalį niokojusi Livonijos ordino kariuomenė (literatūroje kaip pirmojo Tauragnų paminėjimo data neretai nurodomi 1255 m., kuomet Mindaugas kartu su kitais Sėlos valsčiais Vokiečių ordinui esą padovanojo ir Tauragnus; istoriko T. Baranausko manymu, 1255 m. Sėlos dovanojimo akto vietovardį Thovraxe derėtų sieti ne su Tauragnais, o su kur kas mažiau nuo pagrindinės Livonijos ordino teritorijos nutolusiu Taurožės upeliu bei šalia jo įtakos į Šventosios upę esančiu Lašinių piliakalniu).
XIII–XV a. Tauragnai, tiksliau, netoliese ant Taurapilio piliakalnio stovėjusi didžiojo kunigaikščio pilis buvo svarbus lietuvių atsparos punktas priešinantis Livonijos ordino agresijai. 1433 m. šią medinę pilį sudegino nuo Ldk sosto nušalintam Švitrigailai talkininkavusio Livonijos ordino kariuomenė.
1387 m. Ldk Jogaila Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga Tauragnų pilį su Tauragnų valstybiniu valsčiumi (kuriam tada priklausė ir Labanoro bei Molėtų kaimai) „amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu“ užrašė Vilniaus vyskupijai. Pirmoji dabartiniuose Tauragnuose stovėjusi bažnyčia minima nuo 1498 m.
Vilniaus vyskupijai Tauragnai su apylinkėmis priklausė iki 1797 m.; XV–XVI a. dabartinėje vietoje išaugusiame Tauragnų miestelyje XVI a. pab. veikė 47 smuklės. 1669 m. miestelyje buvo 40, 1775 m. – 28 kiemai. Nuo XVII a. pab. (?) ar XVIII a. I pusės Tauragnai turėjo turgų ir prekymečių privilegiją (ypač dideli prekymečiai, kurių metu prekiauta žuvimi, grybais, medumi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis, Tauragnuose vykdavo XIX a. pab. ir XX a. pr.). 1792 m. Tauragnuose buvo Tauragnų dvaras, veikė alaus darykla, degtinės varykla ir kelios smuklės, priklausiusios Vilniaus vyskupui. 1893 m. miestelis degė. XIX a. 10-ajame dešimtmetyje Tauragnų kraštą apėmė lietuvių tautinis judėjimas. Tuo metu Tauragnai buvo Zarasų apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Nuo 1919 m. spalio iki 1920 m. liepos 9 d. Tauragnai buvo užimti Lenkijos kariuomenės.
1944 m. liepą miestelis vėl degė, – pastarasis vokiečių karo lėktuvų sukeltas gaisras sunaikino ir 1874 m. pastatytą Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčią, stovėjusią Labės ežero pakrantėje. Laikinos maldyklos buvo įrengtos parapijos salėje, kapinių koplyčioje. Po II pasaulinio karo Šiaurės Rytų Lietuvos miškuose priešindamiesi sovietinei okupacijai žuvo apie 120 Lietuvos partizanų, kilusių iš Tauragnų ir gretimų vietovių. Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Liūto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1945 m. įkurta biblioteka. 1947–1974 m. Tauragnuose veikė ligoninė. 1959 m. miestelyje pastatyti kultūros namai, kuriuose 1971 m. buvo įrengtas Teofilio Tilvyčio memorialinis muziejus (XX a. pab. pertvarkytas į Tauragnų krašto muziejų).
2001 m. gegužės 21 d. patvirtintas Tauragnų herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.