1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie kaimą

Šukė – kaimas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 7 km į pietryčius nuo Darbėnų, pakeliui į Kūlupėnus (8 km). Seniūnaitijos centras. Veikia Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos filialas (1976 m. atkeltas iš Kašučių), Kretingos rajono kultūros centro filialas, medicinos punktas, pašto skyrius (LT-97020), Dainiaus Miliaus gintaro ir Juliaus Kalniaus medienos apdirbimo individualios įmonės, Vaineikių girininkijos administracija.
== Geografija ==
Įsikūręs lygumoje, prie kelio 2306 Kūlupėnai–Darbėnai , nuo kurio atsišakoja keliai į Vaineikius ir Voveraičius (Kretingą). Centrine dalimi teka Šukupis (kairysis Akmenos intakas), kuris kaime patvenktas. Aplinkui stūkso Vaineikių, Mestinės, Ganyklų, Kubiliškės, Čyžibergo ir Kašučių miškai. Kaimas ribojasi su Žiogelių, Gargždupio, Vaineikių Medsėdžių ir Genčų Medsėdžių žemėmis.
== Istorija ==
XVI a. įkurtas Šukės bajorkaimis (okolica Szukie, Шуки). Pavadinimas kilo iš Šukupio upelio, seniau vadinto Šuke.
Nuo XIX a. bajorkaimis priklausė Telšių apskričiai, dvasiniu gyvenimu nuo XVI a. rūpinosi Darbėnų parapijos kunigai.
1846 m. buvo 7 dūmai, 1923 m. – 10 ūkių. 1935 m. kaimo gyventojas Leopoldas Barkauskas dalyvavo „Mūsų laikraščio“ paskelbtame konkurse ir laimėjo 150 litų dovaną.
Paskutiniai Šukės bajorai Čižai XX a. pradžioje pastatė mūrinius dvarelio ūkinius pastatus, be tradicinės žemdirbystės plėtojo pienininkystę.
Vėlyvojo Sovietmečio metu, sujungus keletą kolūkių į vieną, Šukė tapo Kašučių kolūkio centrinė gyvenvietė. Išlikusiame Čyžų dvare su naujais priestatais veikė kolūkio kontora ir ūkinis-gamybinis padalinys, įsikūrė biblioteka, kultūros namai. 1964 m. Šukėje buvo atidarytas Žiogelių aštuonmetės mokyklos keturių klasių skyrius. Po kelerių metų paliktos tik pirmos trys klasės. Pirmoji mokytoja V.Kliauzienė. 1975 metais mokykla persikelia į naujai pastatytą dviejų aukštų pastatą. 2004 m. prijungiama prie Darbėnų J.Šimkaus vidurinės mokyklos. Uždaryta 2008 m.
Gyvenvietė aktyviau pradėjo plėstis po 1964 m. Iki tol gyvenvietėje buvo tik šešios pavienės sodybos. Paskutiniais kolūkio egzistavimo laikais gyvenvietės keliai buvo išasfaltuoti, įvestas vandentiekis, pastatytas vaikų darželis, pastatyta daug naujų gyvenamųjų namų, naujos ūkio mechaninės dirbtuvės.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

2128 (Noreišiai-Gaugariai-Laikšės)
5316 (Baibiai-Kloviškiai-Vajasiškis)
4427 (Adutiškis-Gilutos-Rasčiūnai)
4015 (Naisiai-Gibaičiai-Meškuičiai)
4004 (Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė)
2202 (Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas)
5013 (Šklėriai-Kabeliai-Musteika)
4105 (Šilalė-Žadeikiai)
4607 (Varniai-Sėverėnai-Kaltinėnai)
3612 (Kariūnai-Duokiškis-Vilučiai-Kušliai)