Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šilutės rajono savivaldybė » Vainuto seniūnija » Vainutas (2012)      

Apie miestelį

Vainutas – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė . Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Plano struktūra radialinė, pagrindinių kelių susikirtime – keturkampė aikštė. Miestelyje 12 gatvių. Vakariniu pakraščiu teka Šyšalė (Šyšos intakas), prie kurios yra Vainuto tvenkinys (3 ha), šiauriniu – Šaka (Balčios intakas). Keliai – į Tauragę, Šilutę, Šilalę.
Vainute yra Romos katalikų Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Vainuto vidurinė mokykla (nuo 1954 m.), mokyklos kraštotyros muziejus, biblioteka (nuo 1937 m.), ambulatorija, vaistinė (nuo 1930 m.), seniūnija, gaisrinė, girininkija, Šilutės kredito unijos Vainuto kasa, paštas (LT-99069), pieno supirkimo punktas, parapijos kapinės (jose yra meninę ir etnografinę vertę turinčių paminklų); meno kūriniai: 3 koplytstulpiai (pastatyti 1989 m.), skirti kunigui, poetui Antanui Baranauskui, stogastulpis Jonui Krikštytojui ir piemenuko skulptūra (pastatyti 2006 m., Vainuto parapijos įkūrimo 400 metų ir miestelio įkūrimo 500 metų sukaktims pažymėti; skulpt. S. Šarkauskas)ir kt. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti Atgimimo paminklinis akmuo ir Atgimimo ąžuolynas (1990 m.). Pagrindinė Vainuto gatvė pavadinta poeto A. Baranausko, kuris 1853 m. čia gyveno ir dirbo Vainuto valsčiaus raštininko padėjėju, vardu. Vainute veikia katalikiška jaunimo organizacija „Spindulys“, jaunimo klubas „Saulėtekis“, turgus. Vainute smagiai švenčiamos Joninės.
== Etimologija ==
Miestelio pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Vainùtas (dar plg. pavardė Vainùtis). Liet. asmenvardžiai su šaknimis vain- siejami su žodžiais vainà „yda, kaltė, priežastis“ ir vainóti „barti, kaltinti; peikti, niekinti“.
Liaudies etimologija byloja, kad dabartinio Vainuto vietoje kadaise buvęs legendinis Gromaneno miestas. Vėliau per karus (slaviškai „karas“ – vaina) miestas buvęs sunaikintas. Kas po tų vainų liko, buvo pavadinta Vainutu. Kad Vainuto vietoje kadaise buvo didelis miestas, nėra jokių duomenų.
== Istorija ==
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Vainuto dvaras ir miestelis paminėti 1506 m. 1606 m. pastatyta medinė bažnyčia, prie jos įsteigta parapinė mokykla. 1640 m. Vainute buvo 29 šeimos. XVIII a. pradžioje (Šiaurės karo metu) miestelis sudegė. 1711 m. Vainute nebuvo nė vieno gyventojo, 1738 m. buvo 6 kiemai. 1744 m. Vainutas gavo turgaus ir prekymečių privilegiją, 1754 m. ji pakartota, suteiktos Magdeburgo teisės (1792 m. patvirtintos). 1770 m. vėl pastatyta bažnyčia. 1816 m. Vainute gyveno 18 žydų šeimų (116 žmonių). 1834 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla. 1853 m. Vainutas vėl sudegė. 1856 m. pastatyta nedidelė bažnyčia, kuri 1869 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva buvo perstatyta. Ji išliko iki šių dienų – akmenų mūro, stačiakampio plano, dvibokštė su apside, viduje 3 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. XIX a. Vainutas buvo miestelis Raseinių apskrities Sartininkų valsčiuje.
XX a. tarpukariu miestelyje veikė paštas, lentpjūvė, malūnas, elektros jėgainė. Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Pokariu Vainuto apylinkėse veikė sovietinių partizanų Žalgirio būrio partizanai. 1952–1966 m. veikė ligoninė. Sovietmečiu Vainutas buvo Vainuto tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1936–1945 m. veikė pradinė mokykla, 1945–1949 m. – progimnazija, 1949–1954 m. septynmetė mokykla, nuo 1954 m. – vidurinė.
2006 m. birželio 24–25 d. iškilmingai paminėti Vainuto miestelio 500-metis, bažnyčios ir mokyklos 400-mečiai. 2006 m. išleista Vainuto mokyklos absolvento Lietuvos mokslų akademijos docento humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Liekio knyga „Vainutas“. 2006 m. patvirtintas naujasis Vainuto herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.