Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Raseinių rajono savivaldybė » Betygalos seniūnija » Betygala (2017)      

Apie miestelį

Betygala – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, 16 km į rytus nuo Raseinių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis radialinio plano. Svarbiausi statiniai: neobarokinė Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia (pastatyta 1930 m.), Vytauto paminklas centrinėje aikštėje (pastatytas 1930 m., skulptorius – Petras Aleksandravičius; restauruotas 1980 m.), Betygalos Maironio gimnazija, biblioteka, Betygalos muziejus (krašto istorijos, dailininko J. Kuzminskio, geologijos ekspozicijos), paštas (LT-60010). Yra bendruomenės namai (buvęs valsčiaus pastatas).
== Etimologija ==
Pavadinimas galbūt kilęs iš asmenvardžio Betys ar panašaus (plg. pavardės Bė́ta, Beteikà), ir žodžio gãlas („vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga); kraštas, siena; riba“).
Liaudies etimologija pasakoja, kad legendinis Palemonas kartą su savo vyrais plaukęs aukštyn Dubysos upe. Maždaug ties Ariogala jis paklausęs: „Ar yra galas?“ Paplaukęs kiek aukščiau, jis išsirinko vietą nakvynei ir įsitikinęs tarė: „Bet yra galas“. Taip nuo Palemono žodžių ir atsirado pavadinimai Ariogala ir Betygala.
== Geografija ==
Miestelis įsikūręs viršutinėje terasoje, kairiajame Dubysos krante, prie kelio 3504 Ariogala–Betygala–Šiluva , šalia Vieviršės (Vieviržės) ir Lelyko upelių, Dubysos RP.
== Istorija ==
Prie miestelio stūkso Betygalos piliakalnis ir alkas, apylinkėse gausu senkapių. Priklausė Lietuvių žemių konfederacijai. Pirmą kartą Betygala paminėta 1253 m. rugpjūčio 21 d., kai popiežius Inocentas IV patvirtinto karaliaus Mindaugo aktą, pagal kurį pusė Betygalos žemės buvo atiduota Livonijos ordinui. Kita pusė 1254 m. liepos 12 d. aktu perduota vyskupui Kristijonui.
XIII–XIV a. netoli Betygalos, Dubysos intako Vaškutės dešiniajame krante stovėjo Betygalos pilis, viena iš svarbesnių žemaičių gynybinių pilių. 1384 m. ir 1386 m. Betygala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Per Žemaitijos krikštą 1416 m. Ldk Vytautas Didysis skyrė lėšų pirmajai Betygalos bažnyčiai pastatyti, vienai pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje. 1505 m. Betygala užrašyta vietos klebonijai, 1638–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1516 m. gavo turgaus privilegiją.
1579 m. minima Betygalos parapinė mokykla. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, veikusi iki 1915 m. 1919 m. Betygalos valsčiaus taryba nutarė atkurti Betygaloje pradžios mokyklą, nuo 1945 m. progimnazija, nuo 1948 m. Betygalos vidurinė mokykla, nuo 1987 m. Betygalos Maironio vidurinė mokykla.
1706 m. ties Betygala įvyko kautynės su švedais, kurie nusiaubė miestelį. 1708–1711 m. nuo maro išmirė visi Betygalos gyventojai; kad miestelis atsigautų, 1723 m. Ldk Augustas II pakartojo turgaus privilegiją. XIX a. miestelis priklausė Kauno apskričiai.
1908–1914 m. Betygaloje veikė Blaivybės draugijos skyrius, kuris 1912 m. turėjo 179 narius, t. y. apie pusę gyventojų. 1910–1914 m. Betygala garsėjo naminių gyvulių parodomis. 1913 m. dalis miestelio išsiskirstė į vienkiemius. 1926 m. įsteigta pieninė, 1928 m. – pašto agentūra. 1928 m. pastatytas Tautos kryžius, 1950 m. sudegintas, 1989 m. atstatytas. 1931 m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, išsaugotas per TSRS okupaciją. 1945–1948 m. Betygaloje veikė slapta moksleivių antitarybinė organizacija.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Žebenkšties partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė (specializacija – pienas ir mėsa). 1948 m. atidaryta biblioteka, kultūros namai. 2003 m. patvirtintas Betygalos herbas, pasodintas retųjų rūšių klevų skveras.
2012 m. paskelbtas saugomu miestelyje augantis Mikalojaus Daukšos ąžuolas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.