Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kazlų Rūdos savivaldybė » Kazlų Rūdos seniūnija » Ąžuolų Būda (2012)      

Apie kaimą

Ąžuolų Būda – kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kazlų Rūdos, prie kelių 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai ir 183 Ąžuolų Būda–Kazlų Rūda sankryžos. Seniūnaitijos centras. Medinė Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1937 m.) stovi gretimame Didžiųjų Zariškių kaime. Veikia Kazlų Rūdos Elmos mokyklos-darželio Ąžuolų Būdos universalus daugiafunkcis centras, Kazlų Rūdos viešosios bibliotekos skyrius, paštas (LT-69088), kapinės.
== Etimologija ==
Vietovardis kildinamas nuo žodžių ąžuolas ir būda („palapinė, pastogė, sargo namelis“). Gyvenvietė įkurta kaip miško, daugiausia ąžuolų, verslo įmonė, arba ąžuolų būda (tokios įmonės buvo steigiamos didelėse giriose eksportinei miško medžiagai ruošti). Pagal tai kaimas ir pavadintas.
== Geografija ==
Kaimas įsikūręs Kazlų Rūdos miškų pakraštyje, iš šiaurės prieina Ąžuolų Būdos miškas. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Vabalkšnė.
== Istorija ==
Ąžuolų Būdos apylinkių archeologiniai radiniai rodo, kad čia žmonių gyventa jau bronzos amžiuje. Gyvenvietė įkurta po 1738 m. kaip miško, daugiausia ąžuolų, paruošų verslo įmonė. 1775 m. buvo 10 kiemų.
1820 m. nutiesus plentą Sankt Peterburgas–Varšuva veikė arklių keitimo punktas, vadintas pašto stotimi. 1831 m. prie Ąžuolų Būdos jungėsi sukilėlių daliniai. Per 1863 m. sukilimą kaime vyko sukilėlių kariuomenės (vadas K. Jastšembskis) mokymas. 1866–1914 m. kaime buvo teismo nuovada. 1905 m. vasarą įvyko susidūrimų su policija, mitingų.
1918–1940 m. veikė pašto agentūra, arbatinė, kelios parduotuvės, garo malūnas, duonos kepykla, policijos nuovada, 1928 m. įkurta girininkija. 1923 m. buvo 50 ūkių. 1931 m. prie Ąžuolų Būdos Varnabūdės miške pastatytas paminklas Vytauto Didžiojo jubiliejui ir Vilniui atminti. 1933 m. atidaryti Šaulių namai. 1937 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurta parapija.
1944–1952 m. prie Ąžuolų Būdos kovojo Tauro apygardos Geležinio vilko ir Žalgirio rinktinių partizanai. 1949–1993 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 1952–1992 m. veikė kultūros namai.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.