Apie vietovę
Veisiejai – miestas Lazdijų rajono savivaldybėje, 19 km į pietryčius nuo Lazdijų. Veisiejų seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija, miesto parkas). Mieste stovi Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1817 m.), išlikęs Veisiejų dvaras su parku, yra Veisiejų gimnazija, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, biblioteka, paštas, miškų urėdija, krašto muziejus. Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., nugriautas 1952 m., atstatytas 1991 m., autoriai – A. Neverdauskas ir M. Supranavičius), paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui L. Zamenhofui (nuo 1998 m. rudens), Veisiejų paminklas partizanams. Veisiejų žydų kapinės. Miesto pakraštyje, jau Kailinių kaime, yra pensionatas ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, Kalveliuose – Veisiejų miškų urėdija.
== Etimologija ==
Miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Veisiejo ežero, esančio 6 km į pietvakarius nuo Veisiejų. Ežero vardas kildinamas iš jotvingių kalbos. XX a. tarpukariu iki XX a. vidurio vartotas pavadinimas Veisėjai.
Seniau vietovė vadinosi Sluckų Veisiejai, taip pat vadinti Aukštadvariu, XVIII a. nusistovėjo tiesiog Veisiejų vardas.
== Geografija ==
Miestas driekiasi iš šiaurės į pietus, jo ilgis 8,5 km, plotis 1,2 km. Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII a. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere įrengtas pirmasis Lietuvoje fontanas su šviesos instaliacijomis (nuo 2008 m.), per ežerą teka Baltoji Ančia. Rytuose link Leipalingio telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.
== Istorija ==
Veisiejai minimi nuo 1501 m., nors šiose vietose Ordino kronikos dar 1253 m. mini sritį Weyze (Veise), buvusią sūduvių (jotvingių) žemėje. XIV a. įkurtas karališkasis dvaras, 1501 m. minimas Veisiejų dvaras, kurį Ldk Aleksandras perdavė valdyti savo vėliavininkui I. Glinskiui.
XVI a. 1-ojoje pusėje minimas miestelis. 1525 m. Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie 1526 m. pastatydino pirmąją Veisiejų bažnyčią. XVII a. Veisiejai atiteko Masalskiams. XVIII a. pabaigoje LDK etmonas M. Masalskis pastatydino dvaro rūmus. XIX a. Veisiejai – kaimas, palivarkas ir dvaras Seinų apskrityje, valsčiaus centras.
1924 m. Veisiejų gaisras smarkiai nusiaubė miestelį. 1937 m. įkurta biblioteka. 1956 m. gruodžio 28 d. Veisiejai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė žemės ūkio statybos organizacija, profesinė technikos mokykla, Vilniaus „Vilijos“ trikotažo fabriko cechas, nealkoholinių gėrimų cechas.
2000 m. patvirtintas Veisiejų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Atsitiktiniai vietovių turai
Levaniškės (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Paprūdžiai (2012, Prienų rajono savivaldybė)
Kiemeliai (2019, Pasvalio rajono savivaldybė)
Žardė (2024, Klaipėdos miesto savivaldybė)
Paprūdžiai (2019, Prienų rajono savivaldybė)
Patamulšėlis (2013, Kauno rajono savivaldybė)
Zastarčiai (2023, Šiaulių rajono savivaldybė)
Paužiškiai (2023, Marijampolės savivaldybė)
Prūseliai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Pašlaunis (2024, Kelmės rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai kelių turai
3408 (Radviliškis-Voskoniai-Stačiūnai)
3433 (Nirtaičiai-Daujočiai-Legečiai)
5003 (Varėna-Marcinkonys-Druskininkai)
3805 (Lekėčiai-Pavilkijys)
1403 (Naujasis Daugėliškis-Taujūnai-Mažėnai-Rimšė)
4229 (Vilkiškiai-Bitėnai-Panemunė)
103 (Vilnius-Polockas)
1209 (Anykščiai–Niūronys–Stakės)
A5 (Kaunas-Marijampolė-Suvalkai*)
191 (Paliūniškis-Vabalninkas)