Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kėdainių rajono savivaldybė » Surviliškio seniūnija » Kalnaberžė (2012)      

Apie kaimą

Kalnaberžė – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, prie kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys , 13 km į šiaurę nuo Kėdainių, dešiniajame Nevėžio krante. Seniūnaitijos centras. Kaimo centre yra tvenkinys (įrengtas ant Pakruostėlės upokšnio), kiek toliau rytuose teka Kruosto upelis. Į vakarus nuo gyvenvietės dunkso Kalnaberžės miškas.
Yra paštas (LT-58060), Kalnaberžės dvaras, ambulatorija, priklausomybes turinčių žmonių reabilitacijos centras, medicinos punktas, pradinė mokykla, biblioteka. Veikia kaimo bendruomenė. Stūkso Kalnaberžės piliakalnis.
== Etimologija ==
Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo ant kalno augusių beržų.
== Istorija ==
Prie kaimo yra apardytas I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Kalnaberžės piliakalnis su gyvenviete. Gyvenvietėje rastas senovinis akmeninis kirvis.
Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Tais metais kalavijuočiai, niokodami Nevėžio vidurupį, nusiaubė Kalnaberžę, kronikoje vadinamą Calleberze. XVI a. minimas Kalnaberžės kaimas, 1562 m. jame buvo 9 valakai žemės ir 9 valstiečių kiemai.
Vėliau įsikūrė Kalnaberžės dvaras. XVII a.–XVIII a. dvaras priklausė Radviloms. XVII a. Radvilos pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią. XIX a. dvaras atiteko grafams Čapskiams. 1838 m. kaime sudegė 14 kiemų. Po 1863 m. sukilimo dvarą įsigijo rusų generolas Košelevskis, kuris 1882 m. jį pardavė carinės Rusijos imperijos kariuomenės generolui A. Stolypinui. XIX a. pab. stovėjo medinė katalikų koplyčia.
1901 m. kaime susekta slaptoji lietuviška mokykla. 1902 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla su amatų skyriumi. 1925 m. dvare įkurta pirmoji Lietuvoje nepilnamečių nusikaltėlių auklėjimo įstaiga. 1949–1959 m. veikė vaikų namai. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.