Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Telšių rajono savivaldybė » Nevarėnų seniūnija » Nevarėnai (2022)      

Apie miestelį

Nevarėnai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, prie kelio Telšiai–Mažeikiai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1785 m.; su varpine), veikia Nevarėnų vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-88085), prateka Burbesio upė.
== Etimologija ==
Pavadinimas galbūt kilęs iš asmenvardžio *Nevarė́nas daugiskaitos, plg. pavardės Nevera, Nevė́ra, Neveras, Neveráuskas.
Liaudies etimologija pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“, „Rena!“. Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas.
== Istorija ==
Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. Istoriniuose šaltiniuose Nevarėnai minimi 1253 m. Miestelis pradėjo kurtis XVI a. II pusėje. 1569 m. leista steigti smukles, 1602 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1721 m., siekiant atgaivinti miestelį po maro, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. Motiejaus Valančiaus laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje 1853 m. mokėsi 34 vaikai. XIX a. Nevarėnai – Telšių apskrities miestelis.
Pradžios mokykla XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų (karpių) ūkį. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. 1929 m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė. 1933 m. baigta grįsti Didžioji gatvė. 1934 m. iškilmingai atidarytas knygynėlis. 1937 m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos.
Veikė aktyvi šaulių organizacija (įkurta 1920 m.). 1936 m. Telšių apskrities architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šaulių organizacijos namams statyti. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: Liudo Giros dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“.
1940 m. turėjo apie 550 gyventojų. Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. 2002 m. vasario 28 d. patvirtintas Nevarėnų herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.