Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus. Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Vakarine miesto riba eina Vilniaus–Lydos geležinkelis (stotis Tartoke). Mieste stovi Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šalčininkų Šv. Tichono maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas.
Miestas yra lenkų kultūros centras – 71 proc. gyventojų yra lenkai.
== Etimologija ==
Miesto vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro miestą pratekančio Šalčios upelio. Vietovardžių daryba su priesaga -ininkai ypač būdinga Pietų Lietuvai.
Kryžiuočių minimas Šalčininkų vietovardis Salzininken anksčiau buvo klaidingai palaikytas Druskininkais.
== Geografija ==
Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys. Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.
== Istorija ==
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes. Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382 ir 1394 metais. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai. XIX a. Šalčininkai buvo miestelis ir dvaras Vilniaus apskrities Šalčininkų valsčiuje.
Miesto teises gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu veikė SDAALR (rus. ДОСААФ) gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius iš stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.
2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Darginiai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Padubysis (2023, Kelmės rajono savivaldybė)
Žibakiai (2024, Ignalinos rajono savivaldybė)
Pužai (2021, Tauragės rajono savivaldybė)
Šiaudiniškiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Vaškai (2019, Pasvalio rajono savivaldybė)
Žeimiai (2021, Radviliškio rajono savivaldybė)
Kampai I (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Stavarygala (2021, Širvintų rajono savivaldybė)
Piliakalniai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kernavės piliakalnių panorama
Salakas nuo priešgaisrinio bokšto
Tribonių tvenkiniai nuo šėryklos
Imbrado apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Žibartoniai nuo vandens bokšto
Krekenava nuo Švenčiuliškių vandens bokšto
Avilių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Trakiškis nuo vandens bokšto
Vilnius nuo televizijos bokšto
Panevėžys nuo Beržų 25 daugiabučio
Atsitiktiniai kelių turai
3415 (Sidabravas-Birželės-Naujamiestis)
1714 (Pauliai-Pamituvys-Stakiai)
4016 (Andrijava-Kupriai-Džiuikiai)
182 (Marijampolė-Liudvinavas-Krosna)
3434 (Šaukotas-Papušinys-Antaniškiai-Akmenė)
1108 (Peršėkininkai–Buckūnai)
2809 (Giedraičiai-Miežoniai-Dubingiai)
1513 (Žeimiai-Liepiai)
1711 (Jovališkė-Baltraitiškė)
3315 (Birštonas-Puzonys)