Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Darbėnų seniūnija » Laukžemė (2021)      

Apie kaimą

Laukžemė (seniau Laukžemis) – kaimas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, prie kelio 2310 Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis , 6 km į šiaurės vakarus nuo Darbėnų, prie sienos su Latvija. Seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia, veikia paštas (LT-97026), parduotuvė, Kretingos rajono kultūros centro ir savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialai, Darbėnų gimnazijos Laukžemės pradinio ugdymo skyrius.
== Geografija ==
Į pietvakarius tvyro Laukžemės-Palangos miškai, į šiaurės vakarus – latvių Kuršo miškų masyvas. Į šiaurės rytus nuo kaimo yra Pelėkių akmuo (gamtos ir kultūros paminklas), Sūdėnų mitologinis Aukuro akmuo, Sūdėnų botaninis zoologinis draustinis. Šiauriniu kaimo pakraščiu prateka Šventoji, o rytine dalimi teka jos intakas Kulšė.
== Istorija ==
Apylinkėje žmonių gyvenama nuo I tūkstantmečio. Apie tai liudija Šventosios pakrantėje išlikęs kuršių kapinynas.
Nuo XVI a. žinomas Laukžemės kaimas ir Laukžemės dvaras. 1583 m. minima koplyčia. 1642 m. dvarininkas Andriejus Radziminskis pastatė bažnyčią. Ji buvo Palangos bažnyčios filija, o 1793 m. tapo parapine bažnyčia. XVII a. pabaigoje dvarą valdė Sapiegos. XVIII a. pabaigoje Laukžemės valstiečiai pasipriešino Palangos seniūnui Mirbachui, atsisakydami atlikti savavališkai padidintas prievoles dvarui. XVI –XIX a. kaime veikė 3 kapinės. Jas uždarius, XIX a. pradžioje buvo įrengtos parapijos kapinės, veikiančios ir šiandien.
XIX a. pradžioje šalia dvaro pastatytas magazinas – grūdų sandėlis valstiečių grūdų atsargoms laikyti, o vėliau – dvaro spirito varykla. Ji savo produkciją tiekė Laukžemėje ir apylinkės kaimuose veikusioms smuklėms. 1846 m. Laukžemė vadinama miesteliu, kuriame buvo 44 dūmai. XIX a. įsikūrė žydų bendruomenė, kurią mena žydų kapinės. Apie 1850 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1864 m. – varpinė. XIX a. pabaigoje bažnyčioje pradėta giedoti suplikacijas lietuvių kalba. Prie bažnyčios 1853 m. veikė parapinė mokykla, kurią lankė 31 vaikas (po 1863 m. sukilimo uždaryta). 1870 m. dvaras priklausė baronui Medemui, o 1888 m. ji jau valdė baronas Georgijus von Štempelis. 1913 m. dvarą nupirko kanauninkas Konstantinas Olšauskas ir advokatas Jonas Ipolitas Stonkus, kuriam atiteko didesnioji valdos dalis su dvaro sodyba.
Nuo 1861 m. Laukžemė buvo seniūnijos, o 1918–1921 m. – valsčiaus administracinis centras. 1919 m. suburtas pirmasis Kretingos apskrityje karių savanorių būrys.
1923 m. bažnytkaimyje buvo 21, o dvare – 6 kiemai. Tarpukariu veikė šaulių būrys, pavasarininkų kuopa, katalikų vyrų ir katalikių moterų draugijų skyriai, Ginklų Vajaus komitetas, tretininkų kongregacija, jaunalietuvių skyrius, pašto agentūra, pradinė mokykla, 1939 m. pradžioje įsteigtas Kretingos vartotojų bendrovės skyrius.
1933 m. Laukžemės vardą Lietuvoje „išgarsino“ ūkininkas J. Žilius, netoli Būtingės nušovęs prelatą Konstantiną Olšauską. Jis buvo nuteistas ir kalinamas Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjime, iš kurio, sumažinus trečdaliu bausmę, paleistas 1940 m. pradžioje.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1952–1999 m. veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, 1999–2009 m. pagrindinė mokykla. 1950 m. įkurta biblioteka, vėliau – kultūros namai, medicinos punktas, pastatytas prekybos centras.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.