1.     

Lietuvos panoramos » Zarasų rajono savivaldybė » Degučių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto (2014) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Nuotraukos adresas

Vietovės.Lt puslapio adresas

Youtube filmuko nuoroda


Apie vietovę

Degučiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 15 km į pietvakarius nuo Zarasų, ties kelių A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ir 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas sankryža. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Degučių Šv. Antano Paduviečio koplyčia, 2 sentikių koplyčios (Degučių sentikių kapinių koplyčia, restauruota 2007 m., ir Degučių sentikių maldos namai, 2017 m.), senoji pašto stotis (istorijos paminklas), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., dailininkas A. Rūkštelė; 1958 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas, dailininkas A. Šeduikis). Veikia paštas (LT-32010), parapijos dailės galerija, gaisrinė, girininkija.
== Etimologija ==
Vietovardis kilęs iš asmenvardžio Degutis.
== Geografija ==
Kaimo pietvakariuose telkšo Samanio ežeras. Pietiniame kaimo pakraštyje – Gražutės regioninis parkas ir Gražutės giria. 1973 m. rastas Degučių metraštis apie XVII a.–XIX a. sentikių gyvenimo įvykius. Degučių girininkijos miške auga dvi Pušys Sesės (gamtos paminklas). Degučių kraštovaizdžio draustinis, kuriame prie Samanio ežero veda 2,5 km ilgio Degučių pažintinis takas.
== Istorija ==
Prie Samanio ežero yra Degučių piliakalnis ir pilkapynai. 1755–1841 m. kaimo vietoje veikė sentikių vienuolynas. Degučiai pradedami aprašinėti nuo 1669 m. Salako rakto inventoriuose, plačiau žinomi nuo XIX a. vidurio, kai buvo nutiestas Peterburgo–Varšuvos traktas ir šalia jo pastatyta pašto arklių keitimo stotis. XIX a. pabaigoje prie stoties buvo kaimas, priklausęs Zarasų apskričiai, Salako parapijai.
1920 m. įsteigta pradžios mokykla , 1948–1949 m. progimnazija, 1949–1968 m. dėstomąja rusų kalba, 1968–1992 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 1992 m. pagrindinė mokykla, kurioje yra kraštotyros muziejus. 1940 m. įkurta ambulatorija, 1946 m. biblioteka, 1952 m. – kultūros namai.
1925 m. pastatyta Degučių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kurioje po 1946 m. sovietų valdžia buvo įkūrusi kultūros namus, atkurta 1992 m. 1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.
Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio partizanų rinktinės partizanai. 1973 m. kaime surastas 1652–1851 m. Lietuvos rusų sentikių istoriografijos paminklas Degučių metraštis.
2007 m. rugsėjo 11 d. patvirtintas Degučių herbas. 2011 m. išleista Petro Šeduikio knyga „Degučių kaimo trumpi užrašai“ (sudarytojai Vidmantas Girčys ir Alfonsas Šeduikis)

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.

Atsitiktinės panoramos

Sudeikiai nuo vandens bokšto

Perloja nuo vandens bokšto žiemą

Gudžiai nuo vandens bokšto

Kalnas nuo vandens bokšto

Naujausios panoramos

Panorama nuo Pagramančio piliakalnio

Avilių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą

Dreverna nuo apžvalgos bokšto

Gruožninkų apylinkės nuo bokštelio žiemą


Atsitiktiniai kelių turai

2615 (Salaperaugis-Liubavas-Aleksandravas)
2621 (Smalinpetis-Bebruliškės)
3013 (Berčiūnai-Dranonys-Gailiūnai)
4902 (Utena-Tauragnai-Kirdeikiai)
1611 (Plikiškiai-Kriukai)
4247 (Mociškiai-Vėžininkai-Nausėdai)
4009 (Kuršėnai-Gilvyčiai-Sauginiai)
193 (Kvėdarna-Švėkšna-Saugos)
4316 (Zibalai-Beivydžiai)
3006 (Panevėžys-Pavašuokiai-Subačius)