Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šalčininkų rajono savivaldybė » Dieveniškių seniūnija » Dieveniškės (2012)      

Apie miestelį

Dieveniškės – miestelis Šalčininkų rajono savivaldybėje, šalia kelio 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai , 27 km į pietryčius nuo Šalčininkų, Gaujos dešiniajame krante, iš trijų pusių apsuptas Baltarusijos. Miestelyje vyrauja lenkų tautinė mažuma. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Veikia dvi gimazijos („Ryto“ ir Adomo Mickevičiaus), Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla, paštas (LT-17008), vaikų darželis, biblioteka, ambulatorija (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1963 m.). Miestelyje stovi medinė Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia (statyta 1783 m.), XX a. pradžios varpinė ir vartai.
Dieveniškės yra istoriniame regioniniame parke, urbanistikos paminklas. Svarbiausia urbanistinio komplekso dalis – keturkampė aikštė penkių istorinių kelių kryžkelėje. Apylinkėse išlikę nemažai senovinių, tankiai užstatytų gatvinių kaimų. Kraštovaizdis nepaveiktas paskutinio apledėjimo: būdingi lėkšti kalvų šlaitai, platūs upių slėniai, lengvos gargždingos dirvos.
== Etimologija ==
1385 m. minimas kaimas Mingaila, iš kurio kilęs LDK didikas Mykolas Mingaila. Nuo 1433 m. minimos Dieveniškės. Miestelio vardas tikriausiai asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Dievenis ir priesagos -iškės. Nors šiuo metu tokia pavardė nėra išlikusi, tačiau XX a. 4-ajame dešimtmetyje Šalčininkų apylinkėse dar būta pavardės Dzievenis – tai dzūkiška Dievenio lytis.
Tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Dieveniškis.
== Istorija ==
Miestelio šiaurės vakaruose yra seniausius apylinkių gyventojus primenantis Dieveniškių pilkapynas, stūkso Dieveniškių Mokas ir Akmuo Mokas.
Dieveniškės minimos nuo XIV a. pabaigos, nors spėjama, kad šiose vietovėse dar XIV a. pradžioje buvęs žymaus lietuvių feodalo Gedgaudo dvaras. 1379–1392 m. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1385 m. minimas Mingailos kaimas, iš kurio kilęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos didikas Mykolas Mingaila, manoma, Gedgaudo sūnus. 1433 m. didysis kunigaikštis Dieveniškių kaimą padovanojo Jonui Goštautui. 1474 m. Martynas Goštautas pastatydino bažnyčią, kuri XVII a. pradžioje perstatyta, rengtas turgus. XV a. antroje pusėje Dieveniškės tapo miesteliu, pirmąkart kaip miestelis minimas 1582 m. 1542 m. po Stanislovo Goštauto mirties atiteko didžiajam kunigaikščiui, buvo seniūnijos centras. 1561–1565 m. aktuose Dieveniškės vadinamos karališkuoju valsčiumi.
Nukentėjo per 1655–1660 m. ir 1700–1721 m. Šiaurės karus. 1738 m. gyveno 28 šeimos, 1789 m. buvo 50 dūmų. Po 1783 m. gaisro rekonstruotas miestelio centras, pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Nuo XVIII a. suteikta teisė dukart per savaitę rengti turgus ir tris prekymečius. Privilegijoje pasakyta, kad „Prekyba kelia miestų ir miestelių gerovę“. 1802–1950 m. valsčiaus centras. 1851 m. Dieveniškės degė, 1912 m. sudegė. XIX a. Dieveniškės – Ašmenos apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1777–1804 m. veikė parapinė mokykla, kurioje 1782 m. buvo 38, 1798 m. 6 mokiniai. 1865 m. ar 1866 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1927 m. įkurta septynmetė mokykla dėstomąja lenkų kalba, 1952–1992 m. vidurinė dėstomosiomis lietuvių, rusų, lenkų kalbomis, nuo 1992 m. Dieveniškių vidurinė mokykla dėstomosiomis rusų, lenkų kalbomis. 1992 m. įsteigta Dieveniškių Ryto vidurinė mokykla dėstomąja lietuvių kalba.
1903 m. pastatyta mūrinė varpinė. 1913 m. įkurtas „Ryto“ draugija, o 1934 m. – Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Dieveniškės smarkiai nukentėjo per I pasaulinį karą. 1920–1939 m. miestelis buvo okupuotas lenkų, lenkų kalba tapo oficialia, prievarta diegta lenkų etnografinė savimonė. Nors pagal Lenkijos įstatymus ir buvo numatyta tautinių mažumų teisė į švietimą gimtąja kalba, bet nuo 1925 m. pradėtos uždaryti mokyklos ne lenkų dėstomąja kalba. 1932 m. išgrįsta centrinė aikštė.
1939 m. rugsėjo 17 d. TSRS kariuomenei įsiveržus į rytinę Lenkiją Dieveniškės buvo prijungtos prie Baltarusijos TSR. 1940 m. okupantai pradėjo tremti į Rusijos gilumą lenkų ir lietuvių inteligentiją, eigulius, turtingesnius ūkininkus. Sakoma, kad 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė. Niekas neišdrįsęs jos pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos linija. Pagal patikimesnę versiją, ryžtingai suveikė šio mišrios tautinės sudėties krašto lietuviai, prašydami prijungti kraštą prie Lietuvos. Jų prašymas pasiekė aukščiausius TSRS vadovus ir 1940 m. lapkričio 6 d. Dieveniškės grąžintos Lietuvai. Tai ir buvo padaryta Lietuvos įstojimo į TSRS proga. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai sunaikino gausią Dieveniškių žydų bendruomenę. 1944 m. Armija Krajova partizanai kelis kartus buvo užėmę Dieveniškes, įkūrė čia Vilniaus apygardos štabą, terorizavo gyventojus lietuvius.
1950–1995 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. įsteigta ambulatorija, 1963 m. – vidurinė profesinė technikos mokykla, kultūros namai, buitinio aptarnavimo įmonės. 2006 m. patvirtintas Dieveniškių herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.