Lietuvos panoramos » Kaišiadorių rajono savivaldybė » Žaslių apylinkės (Žuvys) nuo vandens bokšto (2016) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Apie vietovę

Žasliai – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės rytuose, 9 km į rytus nuo Kaišiadorių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelio akmeninis grindinys išlikęs nuo 1931 m. Stovi Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1902 m.), Žaslių Kristaus kančios koplyčia, dvi Žaslių sinagogos, pastatytos 1908–1909 m. greta viena kitos (ortodoksų sinagoga – dabartinis kultūros ir tradicinių amatų centras, ir chasidų sinagoga), Žaslių piliakalnis, Žaslių akmuo su ženklais, veikia Žaslių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-56060). Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – kryžius, pastatytas 1928 m. šalia tuometinės Žaslių valsčiaus savivaldybės. Tuo metu šalia kryžiaus buvo ir vėliavos stiebas, kadangi čia vykdavo įvairios tautinės iškilmės. 1964 m. paminklas nugriautas, 1990 m. atstatytas toje pačioje vietoje.
== Etimologija ==
Žasliai tikrai yra vandenvardinis vietovardis, tačiau nėra visiškai aišku, ar nuo Žaslos upelio, ar nuo Žaslių ežero (kuris anksčiau vadinosi tiesiog Žasliai). XX a. tarpukariu vartota forma Žąsliai.
== Geografija ==
Miestelis įsikūręs prie kelių:
1809 Kaišiadorys–Žasliai
4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai
143 Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys .
Jį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės ežeras. Prie Žaslių ežero augo šimtametė Žaslių guoba (nupjauta 2010 m.), stūkso Žaslių piliakalnis, Bažnyčios slėnyje vyksta bendruomenės šventės. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso mitologinis Žaslių akmuo su iškaltu daugialypiu kryžiumi.
== Istorija ==
Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau – didikams Goštautams. Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 d. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1613 metų LDK žemėlapyje Magni Ducatus Lituaniae caeterarumque regionum illi adiacentium exacta descriptio, išleistame Radvilos Našlaitėlio Amsterdame, Žasliai pažymėti kaip miestelis. 1777 m. minima veikusi parapinė mokykla, joje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.
Žasliai minimi Lietuvos metraštyje užrašytoje legendoje apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus kunigaikščio Kukovaičio, kilusio iš Palemono giminės, motinai Pajautai, sūnus sukūręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės Pajautą laikę deive ir stabą garbino. Stabus sunykus, vietą ir vėliau žmonės garbinę.
Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose – 158, penkiuose klebonijos kiemuose – 27, trijuose bajorų kiemuose – 23, dvidešimt septyniuose žydų – 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų. XIX a. pabaigoje Žasliai – Trakų apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.
1555 m. pirmą kartą paminėti 13 Žasliuose gyvenusių žydų. Tai rodo miestelyje jau gyvavusią bendruomenę, kuri buvo viena pirmųjų žydų bendruomenių visoje Lietuvoje. 1782 m. Žaslių sinagoga pirmą kartą paminėta, o XVII a. pabaigoje įsikūrė chasidų maldos namai. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 (67,8%) – žydai. Po 1905 m. didžiojo Žaslių gaisro atstatyti Chasidų maldos namai (1908 m.), ir ortodoksų beit midrašas (1909 m.). Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą. Išliko pasikeitę Žaslių sinagogų pastatai.
Maždaug iki 1940 m. buvo laidojama Žaslių žydų senosiose kapinėse. Žaslių žydų bendruomenė buvo viena seniausių Lietuvoje.
1913 m. pavasarį surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas Žasliuose. 1914 m. veikė arbatinė, kurioje buvo galima paskaityti lietuviškų laikraščių ir knygelių. 1919 m. balandžio 2-8 d. vyko Žaslių kautynės tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų. Kautynėse dalyvavo 1400 Lietuvos karių, jiems komandavo karininkai Stasys Nastopka, Kazys Škirpa, Jurgis Butkus.
Sovietų okupantai 1941, 1948, 1949 ištrėmė 27 Žaslių gyventojus. Po II pasaulinio karo Žaslių apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanai.
1947 m. miestelyje buvo 1440 gyventojų, 1959 m. – 861, 1970 m. – 753. 2003 m. 310 miestelio sodybų gyveno 825 žmonės, o visoje Žaslių seniūnijoje, kuriai be miestelio priklauso dar 61 kaimas, buvo 2840 gyventojų. Bendras seniūnijos plotas – 10 900 ha.
1972 m. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Taip pat miestelyje buvo kuriamas filmas „Čia mūsų namai“. 1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).
1992 m. patvirtintas naujasis Žaslių herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.