Lietuvos panoramos » Neringos savivaldybė » Preilos apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto (2016) (Aurimas) (Parsisiųsti)

Apie vietovę

Preila – gyvenvietė Neringos savivaldybėje (Kuršių nerija), piečiau Pervalkos, prie Preilos įlankos. Senieji pastatai išdėstyti išilgai Kuršių marių, pietinėje dalyje išliko nemažai medinių vienaukščių žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių ar nendrių stogais (du iš 1890 m., kiti – XX a. 1 pusės, dalis XX a. antroje pusėje rekonstruoti arba restauruoti). XX a. antroje pusėje poilsio namų suprojektavo L. Gedgaudienė, J. Putna, G. Prikockis, G. Tiškus.
== Etimologija ==
Miesto vardas veikiausiai yra susijęs su Latvijos miestu Preiliais. Galbūt tai asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Preilis, kuri savo ruožtu kilusi nuo latvių preilis – „neprašytas svečias“ arba „du sukryžiuoti virbai audeklui sutvirtinti“. Anksčiau Preila vadinosi Preiliais – ši forma minima iki 1960 m.
== Geografija ==
Preila yra už 6 km į šiaurę nuo Nidos (skiriamoji riba – Bulvikio ragas), prie Kuršių marių. Stūkso daug kalvų: Preilos kalnas (53 m), Vecekrugo kopa (67 m), Karvaičių kalnas (59 m).
Preiloje yra viena pagrindinė gatvė, einanti palei marias, tai senasis pašto kelias. Daugelis namų vasarą nuomojami poilsiautojams. Iki jūros – maždaug du kilometrai. Išlikę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios namelių. Veikia biblioteka (nuo 1954 m.), valčių prieplauka. Pietinėje gyvenvietės dalyje yra etnografinės kapinės. Per Preilą eina Neringos dviračių takas, jungiantis Nidą ir Juodkrantę.
== Istorija ==
Kaimą 1843 m. įkūrė užpustytų Naujųjų Naglių gyventojai (1846 m. buvo 12 namų), kurie čia perkėlė netgi mokyklą (1849 m.). 1878 m. pastatyta smuklė, kur pardavinėtos būtiniausios prekės. To meto nelengvą Preilos žvejų gyvenimą aprašė vokiečių rašytojas Ludvigas Pasargė.
XX a. pradžioje čia jau buvo virš 200 gyventojų, 1907 m. buvo pastatyta nauja mokykla, atidarytas viešbutis „Preilos briedis“, keli pensionai. 1933 m. Preilai suteikus vasarvietės–kurorto statusą daugumą sodybų imta pertvarkyti – ūkinės patalpos iškeltos iš gyvenamųjų namų, stogai perdengti čerpėmis, pastatyta žuvų rūkyklų. Vis daugiau polsiautojų ilsėdavosi kaimelyje: 1934 m. jų buvo 158, o 1935 – jau 176. Ieškodami įkvėpimo savo kūrybai, kaimelyje lankydavosi menininkai iš Nidos dailininkų kolonijos. Veikė Lietuvių žvejų draugijos skyrius, Lietuvos pasieniečių punktas. 1945 m. dauguma senųjų gyventojų pasitraukė į Vokietiją.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Preila tapo miesto tipo gyvenviete, 1947 m. buvo prijungta prie Klaipėdos, o 1961 m. įėjo į naująjį Neringos miestą. Po karo kėlėsi gyventojai iš kitų Lietuvos vietovių, buvo statomi žvejų kaimui nebūdingi pastatai. Sovietmečiu iškilo „Žinijos“ draugijos pensionas (architektė L. Gedgaudienė).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.