Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Varėnos rajono savivaldybė » Marcinkonių seniūnija » Margionys (2013)      

Apie kaimą

Margionys (anksčiau Skroblininkai) – kaimas Varėnos rajono savivaldybės pietuose, Dzūkijos nacionaliniame parke. Seniūnaitijos centras. Rytiniu kaimo pakraščiu eina Vilniaus–Gardino geležinkelis, šiauriniu – kelias 5003 Varėna–Marcinkonys–Druskininkai . Kaime yra gamtos paminklai: „Lietuvio liepa“, Margionių kadagys, Bobos daržo šaltinis (Skroblaus versmės), Margionių drevė (sunykusi). Kaimas turi savo kapinaites. Anksčiau buvo Margionių geležinkelio stotelė.
== Etimologija ==
Pagal šaltiniuose užfiksuotą pavadinimą galima atstatyti gretutinę formą *Margevičiai. Pavadinimas greičiausiai kilęs iš asmenvardžio Margẽvičius (užrašyta pavardė apie Varėną, Druskininkus), Márgis. Šios pavardės atsiradusios iš žodžių mar̃gis, márgis, tik neaišku, kuria reikšme – ar „tas, kuris margas, išmargintas“, ar „žemės matavimo vienetas, márgas“.
== Geografija ==
Prie kaimo yra Skroblaus ištakos – Bobos daržo šaltinis. Tai laukuose tiesiog iš žemės trykštanti versmė, iš kurios prasideda gausiai šaltinių vandens maitinamas Skroblus – jo vandeningumas per 17 km padidėja beveik 100 kartų. Vietiniai gyventojai vaikams nesako, kad juos rado kopūstų lauke, o porina, kad vaikai randas „Bobos darže“ – tėtis su mama ten nuėję, pamaišo pamaišo vandenį ir išsitraukia norimą vaikelį. Pasakojama, kad kartą, atseit, vaikai ant šaltinio užritino akmenį ir daugiau vaikų nebeatsirasdavę. Teko suaugusiems tą akmenį šalin nuritinti.
1996 m. rudenį Skroblaus kairiajame krante, Margionių šiaurės rytų dalyje, archeologai aptiko daug titnago skaldos ir skaldytinių, pagal techniką priskirtinų paleolitui. 1997 m. rudenį tirti 52 šurfai, kurių bendras plotas 60 m². Buvo nustatyta, kad titnago kasyklų, dirbtuvių ir gyvenviečių visuma apima apie 800 × 100–250 m teritoriją, o aplink esančioje teritorijoje, nors rečiau, taip pat randami radiniai. Kompleksas datuojamas apie IX tūkstm. pr. m. e.
== Istorija ==
Margionių kaimas siejamas su Skroblininkų vaitystės centru. Jame 1637 m. buvo 11 kiemų, kurie valdė 6 valakus žemės. Po maro ir karų kaimas nunyko, 1738 m. jame gyveno tik 2 šeimos. 1889 m. Margionyse gyveno 44 šeimos (271 žmogus).
XIX a. pab. Margionys įėjo į Trakų apskritį, Merkinės valsčių, Kabelių kaimo apylinkę. Iš 161 gyventojo 143 buvo katalikai, 18 žydų.
Tarpukariu Margionys buvo valdomi lenkų (priklausė Gardino apskrities Marcinkonių valsčiui). 1924–1935 m. veikė „Ryto“ draugijos mokykla (mokėsi ~40 vaikų), lenkams ją uždarius – skaitykla (iki 1936 m.).
LTSR laikais – Marcinkonių miškų ūkio pagalbinė gyvenvietė (įėjo į Marcinkonių apylinkę). Veikė biblioteka.
2022 m. rugsėjo 10 d. per gaisrą sudegė Margionių klojimo teatro pastatas.
== Kultūra ==
Margionyse veikia 1990 m. atkurtas Margionių kaimo teatras, kuriame išlikusi tradicija vaidinimus rengti klojime. Jo istorija mena tarpukario laikus, kai 1920 m. jame įsikūrė Šv. Kazimiero draugija, kuriai vadovavo Juozas Gaidys (kartu platinęs ir lietuvišką spaudą). Pirmas spektaklis buvo suvaidintas 1929 m. Tai buvo A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“, kurią pastatė pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Vėliau, karo metu, kaimo spektaklius režisavo J. Gaidys, parašęs Margionių kaimo himną, „Dainą apie Skroblų“, pjeses „Ašarų pakalnėje“ ir „Siratų ašaras“. Šiam mirus, teatro veikla buvo nutrūkusi. Teatras atgimė tik artėjant jo 75 m. jubiliejui.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.