Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Darbėnų seniūnija » Senoji Įpiltis (2012)      

Apie kaimą

Senoji Įpiltis – kaimas šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, kairiajame Šventosios krante, Latvijos pasienyje, šalia kelio 218 Kretinga–Skuodas . Piliakalnio seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, Kretingos rajono kultūros centro filialas, pora parduotuvių, įsteigta buveinių apsaugai svarbi teritorija „Senosios Įpilties apylinkės“, veikia Senosios Įpilties kaimo bendruomenė.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilo nuo kuršių ir lietuvių žodžio liet. pilti. Impiltimi priešistoriniais laikais buvo vadinama ant supilto piliakalnio netoli Šventosios upės stovėjusi kuršių pilis. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lot. Empilten, Ampilten, Ampillen, sen. vok. Ampille, lenk. Impilty, Star. Impilty, Jmpilty stare, Impilty Stare, rus. Стар. Импильты, Сенойи-Ипильтис, liet. Impiltis, Senoji Impiltis, Senoji Įpiltis, žem. Senuojė Īpėltės.
== Geografija ==
Kaimas plyti Šventosios kairiajame krante, ribojasi su Margininkų mišku, Juodeikiais, Naująja Įpiltimi, Kiaupiškėmis, Benaičiais ir Lendimais. Juo teka Įpilties ir Graistupio (Stupio, Stunio) upeliai. Šiaurės rytinėje dalyje palei Šventąją auga Senosios Įpilties, o pietrytinėje dalyje – Vidgirių (Šilinės) miškas. Per kaimą eina keliai 218 Kretinga–Skuodas ir 2310 Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis . Gyvenvietė kompaktiškai išsidėsčiusi tarp Vidgirių miško ir Įpilties upelio.
== Istorija ==
Vietovė apgyvendinta pirmaisiais mūsų eros amžiais. Įpilties pilis (Empilten) minima Kuršo vyskupo Heinricho 1253 m. balandžio 5 d. rašte Livonijos ordino magistrui dėl pietinių Kuršo žemių pasidalijimo. Pilis stovėjo ant Senosios Įpilties piliakalnio, priešais kurį plytėjo papėdės gyvenvietė. XIII a. Įpiltis buvo Kuršo srities Duvzarės (Dviežerės) žemės apygardos centras. Slopindami kuršių sukilimą, Vokiečių ordino kryžiuočiai pilį 1263 m. sunaikino.
XV–XVI a. Įpilties žemėje susiformavo du kaimai – Senoji ir Naujoji Įpiltys, minimi nuo 1591 m., priklausė Palangos seniūnijai. Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Palangos, nuo XVII a. – Laukžemės bažnyčių kunigai.
1738 m. kaimas turėjo 5 valakus žemės, kurią iš Palangos dvaro nuomavo 11 baudžiauninkų šeimų. 1779–1781 m. buvo 18, 1846 m. – 13 dūmų. XVIII a. pabaigoje Palangos seniūno, barono Karolio Mirbacho paliepimu įkurtas Įpilties palivarkas. XIX a. dalis kaimo priklausė Salantų, o kita – Šateikių dvarui.
1861–1915 m. Senoji Įpiltis buvo Senosios Impilties, Impilties seniūnijos centras. Iš baudžiavos paleisti ir nepatenkinti vykdoma žemės reforma valstiečiai 1864 m. sukėlė neramumus, kuriems numalšinti į kaimą buvo įvesti baudžiamieji Rusijos imperijos kariuomenės daliniai. 1870 m. kaime buvo 144 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 659 rėžiai žemės, už kurią dauguma valstiečių atlikinėjo atodirbio prievolę grafams Pliateriams, o likusieji mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius grafams Gorskiams. Atribojant kaimo žemes nuo palivarko, 1882 m. kilo dar vienas valstiečių maištas. Nepatenkinti tuo, kad dvaras pasiliko sau derlingą, o jiems atidavė prastą žemę, valstiečiai kliudė atriboti žemes, atsisakė vykdyti taikos tarpininko ir policijos uriadniko privalomus nurodymus. Maištui nuraminti į kaimą buvo įvesta III Dono kazokų pulko šimtinė (116 kazokų su 121 arkliu) ir apgyvendinta 14-koje sodybų. 1897 m. 60 valstiečių užpuolė antstolį, policijos uriadniką ir kitus valdžios pareigūnus, varančius už skolas grafams Pliateriams aprašytus trijų valstiečių gyvulius. Po susirėmimo buvo suimta 12 asmenų, o 6 vyrai ir 3 moterys nuteisti 2–16 mėnesių kalėjimo.
1923 m. buvo 62 ūkiai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, Įpilties palivarkas buvo išparceliuotas, jo žemė išdalinta kumečiams ir ūkininkams. Generolui Vladui Nagevičiui 1933–1934 m. vykdant Įpilties piliakalnio archeologinius tyrinėjimus, Senoji Įpiltis pateko į Lietuvos periodinės spaudos akiratį, kaime lankėsi ir tyrinėjimus stebėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas Francis Baluodis ir kt.
Pokariu kaimas buvo Piliakalnio kolūkio administracinis-gamybinis centras, Laukžemės kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Jame veikė biblioteka (nuo 1956 m.), kultūros namai (1957 m.), felčerio-akušerio punktas (1958 m.).
1991 m. senojoje kaimo kryžkelėje pastatytas monumentalus kryžius su Švč. M. Marijos Sopulingosios skulptūriniu bareljefu (autorius Virgilijus Vaičiūnas), prie užtvankos – dvigubas kryžius su kaimo metrika (projekto autoriai Lina ir Antanas Steponavičiai).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.