Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kelmės rajono savivaldybė » Tytuvėnų seniūnija » Tytuvėnai (2012)      

Apie miestą

Tytuvėnai – miestas vakarų Lietuvoje, Kelmės rajono savivaldybėje, Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Tytuvėnų seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Stovi buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje). Tytuvėnuose yra keletas kitų kulto statinių: Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.), Kristaus laiptų koplyčia (nuo 1778 m.), Tytuvėnų kapinių šv. Juozapo koplyčia (nuo 1827 m.), Tytuvėnų koplyčia-mauzoliejus (nuo 1853 m.).
Yra Tytuvėnų gimnazija, Tytuvėnų jaunimo mokykla (Budraičiuose), biblioteka, paštas (LT-86061), miško muziejus (įkurtas 1962 m. buvusioje girininkijoje). Bažnyčios skverelyje stovi paminklas Maironiui (pastatytas 1995 m.; fundatorius Tadas Kalasauskas, skulptorius D. Lukoševičius). Yra Tytuvėnų dvaro liekanos. Šiaurinėje miesto dalyje stovi paminklinis akmuo 1863 m. sukilėliams atminti (pastatytas 1930 m.).
Nuo 2004 m. Tytuvėnuose vasarą vyksta tarptautinis menų festivalis. Rugsėjo mėnesį vyksta maldininkų eitynės į Šiluvą.
== Etimologija ==
Tytuvėnai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upės Tytuvos (anksčiau vadinosi Tytava), pridedant priesagą -ėnai. Anksčiau gyvenvietė vadinosi Tytavėnai, bet nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio palaipsniui įsigalėjo dabartinis vardas.
Kita versija byloja, kad miestelis galėjo būti pavadintas pagal čia gyvenusį bajorą Tytuvėną ar Tytavičių, nors labiau tikėtina, kad pastarasis pasivadino pagal vietovę nei atvirkščiai – yra daug Lietuvos vietovardžių, kilusių nuo vandenvardžių, o pastarieji su asmenvardžiais nėra siejami.
== Geografija ==
Tytuvėnai įsikūrę Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, prie Tytuvos upelio. Miesto pietinėje dalyje telkšo Bridvaišis, netoliese ir Gilius. Stūkso Tytuvėnų piliakalnis. Į vakarus už miesto yra Tytuvėnų geležinkelio stotis. Apylinkėse įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas. Svarbiausi keliai 157 Kelmė–Tytuvėnai ir 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis .
2007 m. 1 km nuo miesto pastatytas Tytuvėnų apžvalgos bokštas.
== Istorija ==
Vietovė žinoma nuo XIV a. pabaigos, XV a. Tytuvėnus žemėlapyje pažymėjo Nikolajus Kuzietis. XV a. pabaigoje minimas Tytuvėnų dvaras. 1555 m. pastatyta pirmoji Tytuvėnų bažnyčia, prie jos atsirado miestelis (minimas dvaro inventoriuje nuo 1581 metų). 1633 m. pastatyta Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas. 1724 m. Augustas II suteikė kasmetinio turgaus privilegiją.
Per 1830–1831 m. sukilimą, 1831 m. birželio 3–20 d., Tytuvėnuose veikė Žemaitijos centrinė vyriausybė. 1863 m. Tytuvėnų miškuose aktyviai veikė sukilėliai. Tačiau kartą netikėtai užpulti caro žandarų jie beveik visi žuvo, o sukilėlių vadas Z. Citavičius suimtas ir nužudytas. 1864 m. po sukilimo vienuolynas atimtas iš bernardinų. XIX a. Tytuvėnai buvo Raseinių apskrities miestelis.
XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo garsus Lietuvos kurortas. 1945 m. įkurta biblioteka. 1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė durpių, žemės ūkio įmonės, miškų ūkis, siuvimo cechas, Tytuvėnų žemės ūkio technikumas.
2002 m. rugpjūčio 19 d. buvo patvirtintas Tytuvėnų herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.