Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Kretingos seniūnija » Kurmaičiai (2012)      

Apie kaimą

Kurmaičiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kretingos, abipus Akmenos upės (Kurmaičių ir Padvarių tvenkinių). Seniūnaitijos centras. Veikia pradinė mokykla (nuo 1993 m.), biblioteka (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1961 m.), medicinos punktas, paštas (LT-97017) (nuo 1960 m.), UAB P. Varkojis ir Ko, UAB Navaba, AB Vievio paukštynas filialas. Kaimo vakariniu pakraščiu eina Kretingos–Skuodo geležinkelis.
== Istorija ==
Pirmieji gyventojai kaime apsigyveno neolite. Apie tai liudija virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su laiviniu kovos kirviu, rastas žvyro karjere.
Gausi bendruomenė gyveno I tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje – I tūkstantmečio I pusėje. Ją mena išlikę pilkapiai, kapinynas ir piliakalnis, kuriame taip pat veikė alkvietė.
Rašytiniuose šaltiniuose Kurmaičiai pirmą kartą paminėti 1566 m. Kaimo pavadinimas asmenvardinės kilmės, kilęs iš pirmojo naujakurio Kurmio vardo. Kaimas priklausė Kretingos valsčiui ir buvo vaitijos centras. Valstiečiai valdė 75 valakus žemės, iš kurių 54 valakai buvo ariami. 1566 m. kaime gyveno 82, 1572 m. – 48 šeimos. XVIII a. kaimo žemių pietinėje dalyje įsikūrė vienkieminis Tintelių užusienis, pirmąkart paminėtas 1771 m.
XVI–XIX a. kaimas turėjo 4 kapines, kurių ankstyviausios yra pietiniame pakraštyje, prie Akmenos upės, į tvenkinį įsiterpiančiame kyšulyje.
1827 m. kaime buvo 30 katalikų kiemų, 1846 m. – 28 dūmai, 1857 m. – 20 katalikų kiemų. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Nikolajui Zubovui mokėjo 113 valstiečių. Nuo 1861 m. kaimas buvo Kretingos valsčiaus Kurmaičių seniūnijos, o 1940–1941 ir 1944–1968 m. – Kurmaičių apylinkės administracinis centras.
1935–1937 m. išskirstytas į vienkieminius ūkius. Tarpukariu Kurmaičiuose pradėjo veikti didžiausias Kretingos apskrityje žvyro karjeras. Iš jo link Kretingos buvo nutiestas siauras geležinkelis, kuriuo buvo gabenamas žvyras geležinkelio Telšiai–Kretinga statybai ir kt. poreikiams. Kasant žvyrą karjere buvo aptiktas mamuto dantis bei neolito laikotarpio žmogaus kapas. Prieš karą ir pokariu kaimo pietiniame pakraštyje prie Akmenos upės stovėjo vandens malūnas.
1948–1951 m. į Sibirą ir Rusijos Tolimuosius Rytus buvo ištremta 46 žmonės – Baltmiškių, Baužių, Beržanskių, Bružų, Dauginčių, Jonušų, Juškų, Kiesų, Markų, Šilų šeimos, A. Katkus ir L. Šikšnienė.
1949 m. įkurtas „Žemaičių tiesos“ kolūkis (pirmasis pirmininkas Pranas Perkumas). Vietoje jo 1959 m. įsteigtas Kurmaičių tarybinis ūkis (pirmasis direktorius Jonas Jonuškis), kuris 1966 m. pertvarkytas į paukštininkystės tarybinį ūkį. Kaime buvo pastatyta lentpjūvė, paukštininkystės kompleksas, atidarytas ryšių skyrius, biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas, vaikų darželis (1981 m.). 1988 m. apie kaimą susuktas dokumentinis filmas.
Vykdant agrarinę reformą, paukštininkystės ūkis buvo išskaidytas į žemės ūkio bendroves, o paukštyno kompleksą 1995 m. įsigijo AB „Vievio paukštynas“.
1994 m. verslininkas Pranas Varkojis įkūrė UAB P. Varkojis ir Ko, kuri užsiima medinių langų, durų, baldų, sodo namelių gamyba.
1995 m. gyvenvietės centre Tūbausių bažnyčios kunigo, pranciškono tėvo Leopoldo Šeifelės iniciatyva pastatytas kaimo kryžius (2008 m. atnaujintas), simbolizuojantis lietuvių tautos kančias ir viltis.
2002 m. pradėjo UAB Navaba skalbykla, teikianti ekologiškas skalbimo paslaugas. Tais pačias metais Tūbausių kaimo pagrindinė mokykla reorganizuota į Kurmaičių pradinę mokyklą.
2003 m. įregistruota kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.