Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajono savivaldybėje. Praeina keliai 176 Pirčiupiai–Jašiūnai , 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė ir 3942 Mateikonys–Pabarė–Baltoji Vokė . 3 km į šiaurės vakarus nuo Rūdninkų, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, yra 4 seniūnaitijos. Veikia 2 gimnazijos gretimuose pastatuose („Šilo“ ir E. Ožeškovos), biblioteka, pramogų centras (buvę kultūros rūmai), paštas, ambulatorija, vaistinė, tuberkuliozinės ligoninės skyrius.
== Urbanistika ir architektūra ==
Miesto struktūra susiformavo pagal pokario miesto tipo gyvenviečių projektą. Urbanistinė struktūra aiški, vyrauja perimetrinis – taškinis užstatymas. Pagrindinė – Vilniaus gatvė. Miestelis pasižymi savita socialistinio istorizmo retrospektyvine architektūra, pabrėžtinas užstatymo stilistikos kompleksiškumas ir vieningumas (Vilniaus g. ir T. Kosciuškos g.). Svarbesni pavyzdžiai: Baltosios Vokės miestelio pramogų centras su dorėninio orderio kolonomis ir frontonu, seniūnijos, mokyklos, parduotuvių pastatai, mūriniai daugiabučiai su erkeriais.
== Geografija ==
Baltoji Vokė išsidėsčiusi Rūdninkų girios girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno, prie kelių, 176 Pirčiupiai–Jašiūnai ir 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė . Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.
== Istorija ==
Prieš II pasaulinį karą pelkėje pradėta kasti durpes, kurias po karo naudojo Vilniaus šiluminė elektrinė. 1950–1952 m. pelkės pietiniame pakraštyje prie Žagarinės kaimo pastatyta durpių įmonė, o šalia kanalo ir durpyno, išretintame Rūdninkų girios plote pradėjo kurtis darbininkų gyvenvietė, iš pradžių vadinta Naująja Žagarine. 1953 m. gyvenvietėje buvo atidaryta pradinė mokykla, 1955 m. – septynmetė mokykla. 1957 m. pastatyti kultūros rūmai.
1958 m. gegužės 15 d. Baltajai Vokei suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės ir dabartinis pavadinimas. Buvo statomi XX a. šeštajam dešimtmečiui būdingi vieno ir dviejų aukštų gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai.
2009 m. patvirtintas Baltosios Vokės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Gulbiniškiai (2018, Kalvarijos savivaldybė)
Kukliai (2022, Varėnos rajono savivaldybė)
Naujasodis (2013, Jonavos rajono savivaldybė)
Gineitiškės (2019, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vosbūčiai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Vaičionys (2023, Rokiškio rajono savivaldybė)
Rukainiai (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Klenuvka (2024, Anykščių rajono savivaldybė)
Palonai (2012, Radviliškio rajono savivaldybė)
Jonionys (2020, Varėnos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Čiužiakampis nuo vandens bokšto
Jakeliai nuo vandens bokšto
Žilinai nuo vandens bokšto
Joniškis nuo centrinio vandens bokšto
Linkmenys nuo vandens bokšto
Sudeikių apylinkės (Šeimyniškiai) nuo apžvalgos bokštelio
Tumenčiznos apylinkės nuo vandens bokšto
Kupiškis nuo vandens bokšto
Trakiškis nuo vandens bokšto
Didžiųjų Baušių apylinkės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
114 (Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina)
4604 (Anulynai-Tirkšliai)
3302 (Išlaužas-Klebiškis-Igliauka)
3017 (Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta)
160 (Telšiai-Varniai-Laukuva)
5022 (Gudžiai-Gaidukonys)
3618 (Panemunėlio g. st.-Laičiai-Skapiškis)
3636 (Vytėnai-Buniškiai-Pakriaunys)
142 (Kaišiadorys-Žiežmariai)
3924 (Šadžiūnai-Dieveniškės-Švedų miškas*)