Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kaišiadorių rajono savivaldybė » Rumšiškių seniūnija » Rumšiškės (2012)      

Apie miestelį

Rumšiškės – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės vakaruose, 20 km į vakarus nuo Kaišiadorių, prie Kauno marių, Kauno marių RP. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Garsėja Lietuvos liaudies buities muziejumi (atidarytas 1974 m., 175 ha, ~100 liaudies architektūros paminklų, didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje bei vienas iš didžiausių Europoje (yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų). Yra medinė Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m., perkelta 1959 m. su varpine), Rumšiškių Šv. Onos koplyčia (1840 m.), poeto Jono Aisčio muziejus, Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko gimnazija, vaikų darželis, senelių namai, biblioteka, paštas (LT-56040), kultūros centras, turizmo informacijos centras, pirminės sveikatos priežiūros centras.
== Etimologija ==
Rumšiškės yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Rumša (ar Rumšas, Rumšys), pridėjus vietovardžiams būdingą priesagą -iškės. XX a. tarpukariu vartota vienaskaitinė forma Rumšiškė arba Rumšiškis.
== Geografija ==
Prie miestelio plyti sengirė, vakaruose į Kauno marias įteka Praviena, yra poilsiavietės prie marių kranto, neeksploatuojamas žvyro telkinys. Prie miestelio, Rumšiškių miške auga storiausia pušis rajone – Rumšiškių miško pušis (gamtos paminklas; 5 m apimties, 30 m aukščio, 1,6 m skersmuo, 300 metų amžiaus), Kauno marių pakrantėje – Rumšiškių miško ąžuolas. Stūkso Rumšiškių piliakalnis, aptiktas Rumšiškių kapinynas.
== Istorija ==
Kadaise buvusi svarbus gynybos centras, vietovė minima nuo 1382 m. (kryžiuočių kelių aprašymuose, kuriuos parašė Vygandas Marburgietis, minimos kaip Rumsinker), tuo metu tai buvo žemės ar valsčiaus centras. 1385 m. kryžiuočiai grįždami iš Vilniaus ties šia gyvenviete susikovė su lietuviais, trukdančiais jiems persikelti per Nemuną. 1387 m. Ldk Jogailos rašte Skirgailai minima kaip kaimas. Manoma, kad gyvenvietė kūrėsi apatinėje Nemuno terasoje, į šiaurės vakarus nuo Pravienos upelio arba į šiaurę nuo Nedėjos upelio (Pravienos intako). Planas tikriausiai buvo linijinis, sodybos išsidėsčiusios pašlaitėje. XV a. 1-ojoje pusėje jau ėmė formuotis radialinis planas.
1503 m. minimas Ldk Rumšiškių dvaras. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Rumšiškes užrašė Barborai Radvilaitei. 1557 m. minimas kaip miestelis. 1582 m. Steponas Batoras suteikė privilegiją, kuria Rumšiškių gyventojai atleidžiami nuo pastotės prievolių, pakeičiant ją piniginiu mokesčiu. 1600 m. privilegija leisti savaitiniai turgūs pirmadieniais. 1635 m. Zigmantas Vaza savo privilegija leido miestiečiams imti mišką statybai. XVII a. viduryje smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.
1700 m. Rumšiškių rakto inventoriuje nurodomas 51 kiemas ir tiek pat sklypų. XVIII a. 2-ojoje pusėje veikė pradinė mokykla. 1775 m. Stanislovas Augustas sudarė valstybinę komisiją, kuri pavedė talentingam matematikui Pranciškui Norvaišai vadovauti Nemuno slenksčių ties Rumšiškėmis valymui nuo akmenų. Jo iškviesti narai iš Anglijos, iškėlę didžiausius akmenis, daug prisidėjo prie laivybos pagerinimo. 1791 m. gruodžio 12 d. LDK Stanislovas Augustas suteikė laisvojo miesto teises ir herbą, bet jau 1792 m. viduryje savivalda buvo panaikinta pakitus politinei padėčiai.
XIX a. miestelis augo dėl pro jį einančių Vilniaus–Kauno ir Kauno–Gardino kelių. Tarp jų – XIX a. pradžioje nutiestas kelias, ėjęs per Kruonį ir Rumšiškes iš Alytaus į Kauną. Iki šių dienų išlikusi apie 1000 m ilgio senojo plento atkarpa Dovainonyse ir Kapitoniškėse.
Rumšiškėse gyveno nemažai pirklių, prekiavusių geležimi, miško medžiaga, druska, silkėmis. 1832–1833 m. per gaisrus sudegė keletas parduotuvių ir gyvenamųjų namų. Grafas Tiškevičius įrengė pašto stotį (12 arklių ir 3 vežimai). XIX a. miestelyje veikė ligoninė, vandens malūnas, prieplauka su sandėliais prekėms, meteorologijos stotis, dvimetė valsčiaus raštininkų mokykla, valdiška pradinė mokykla (nuo 1866 m.), buvo bažnyčia, sinagoga, žydų mokykla. Prieš I pasaulinį karą Rumšiškėse buvo degtukų fabrikas, varomas garo mašinos. 1890 m. nemažai iš rėvų iškeltų akmenų buvo panaudota Kauno tvirtovės statybai. XIX a. Rumšiškės – Kauno apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1893 m. Rumšiškėse rastas monetų lobis, kuriame buvo apie 2 ar 1,5 svaro Rusijos Pavelo I rublių ir senų Lenkijos bei Lietuvos monetų.
I pasaulinio karo metu bažnyčioje, geležies virbų dėžėje, rasti nežinomo XVII a. kilmingojo palaikai su brangaus metalo vainiku. Jo kaukolė ir kiti kaulai buvo priraišioti prie metalinių virbų ir užlakuoti lako antspaudais. Vėliau palaikai buvo užmiršti. Antrą kartą rasti 1958 m., kai bažnyčia buvo keliama į naująją miestelio vietą. Manoma, kad šie palaikai susiję su 1655-1661 m. carinės Rusijos invazija į Vilnių bei jo apylinkes. Tada kažkokio kilmingojo palaikai galėjo būti pervežti iš Vilniaus ir čia paslėpti. Šie palaikai bei kiti po bažnyčia rasti karstai perkelti į Rumšiškių kapines.
1907 m. sudarytas Rumšiškių planas (matininkas F. Sopkovskis), pagal jį miestelyje suplanuota 218 sklypų. XX a. tarpukariu miestelio plėtra prislopo, kadangi kelias Vilnius–Kaunas tapo beveik nenaudojamu (ėjo per demarkacinę liniją) nes ši siena buvo praktiškai uždaryta dėl nepalankių Lietuvos Lenkijos santykių. 1931 m. veikė 11 parduotuvių, 9 amatininkų dirbtuvės ir smulkios pramonės įmonės. 1944 m. miestelis sudegė, po gaisro teliko ~20 sodybų (iki 1949 m. senose vietose atstatyta ~30 sodybų). 1946–1947 m. miestelis perplanuotas (projekto autorius E. Konstantinavičius).
Statant Kauno HE, iki 1960 m. visi Rumšiškių pastatai buvo perkelti į dabartinę vietą ant aukšto skardžio, o Senosios Rumšiškės liko Kauno marių dugne 54°51′20″ š. pl. 24°12′10″ r. ilg. (miestelis užtvindant vietovę 1958–1959 m. perkeltas 2 km į šiaurės rytus, kur tuomet buvo Byliškės ir Vajakiškės). Iš senojo miestelio liko kyšoti tik į uolą panaši Kaukakalnio ketera. Paniro ir Rumšiškių piliakalnis. Dabartinės Rumšiškės ėmė kurtis 1956 m. – tai naujai pastatytas miestelis, iš senojo liko tik Rumšiškių bažnyčia kaip XVIII a. liaudies architektūros paminklas (po rąstą išardžius perkelta į naują vietą). Maždaug iki 1960 m. statyti vienaaukščiai mediniai sodybiniai namai, vėliau – daugiausia kapitaliniai. 1967 m. buvo 13 gatvių.
Sovietmečiu buvo Pravienos kolūkio centrinė gyvenvietė (ūkio specializacija – daržovių auginimas; turėjo laukų drėkinimo sistemą). Pastatyta vaistinė, alytnamių, prekybos centras (architektas V. Putinas) su dviem parduotuvėmis ir kavine.
1998 m. patvirtintas dabartinis Rumšiškių herbas, miestelis pripažintas gražiausia Lietuvos gyvenviete.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.