1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie kaimą

Traksėdžiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurę nuo Šilutės. Seniūnaitijos centras. Gyventojų iniciatyva įkurta bendruomeniška asociacija „Traksėdžių viltis“. Traksėdžiuose yra Šilutės durpių įmonė (įk. 1882 m.), individualios žuvų perdirbimo ir mėsos produktų gamybos įmonės, šakočių kepykla, parduotuvė, Traksėdžių pagrindinė mokykla, Šilutės raj. sav. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialas, degalinė, parkelis, paminklų dirbtuvėlės, autoservisas, trejos evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą), kultūros namai (nuo 1957 m.).
== Etimologija ==
Traksėdžiai – kuršiškas vietovardis (kaip ir dauguma kitų, turinčių dėmenį -sėdžiai – Alsėdžiai, Medsėdžiai ir kt.). Kaimo pirmasis dėmuo trak- susijęs su žodžio liet. trakas („pakilesnė pieva miške, aikštelė; iškirsta ar išdegusi miško vieta, visuma krūmų, sudarančių žemutinį miško ardą“) šaknimi. Antrasis dėmuo -sėdžiai siejamas liet. sėdėti, kuris be savo pagrindinės reikšmės dar gali reikšti ir „būti kur nors, kur nors laikytis ar gyventi“. Taigi, Traksėdžių pirminė reikšmė galėjo būti „gyvenantys trake“.
== Geografija ==
Kaimas yra prie Šilutės-Klaipėdos kelio ir Pagėgiai-Klaipėda geležinkelio. Į vakarus nuo gyvenvietės yra Traksėdžių durpynas (1800 ha), priklausantis Nemuno deltos regioniniam parkui. Ribojasi su Šilutės miestu, Lapalių, Aukštumalos kaimais. Iš rytų prieina Rudynų miškas, iš šiaurės vakarų – Aukštumalos pelkė.
== Istorija ==
Traksėdžiai minimi jau nuo XVIII a. 1636 m. minimas gyventojas Jonas Tolbutas, kuris buvo įsikūręs prie Aukštumalės aukštapelkės, nuo tada skaičiuojama Traksėdžių atsiradimo istorija.
1864 m. Traksėdžiuose įsteigta pradinė mokykla, kuri 1959 m. reorganizuota į septynmetę, nuo 1962 m. – į aštuonmetę, nuo 1986 m. – devynmetę, nuo 1999 m. – dešimtmetę. 1963 m. buvo pastatytas mokyklai naujas pastatas, 1982 m. – trijų aukštų priestatas, sporto salė, valgykla. 1993 m. mokyklai perduotas buvusio vaikų darželio „Papartėlis“ patalpos. 1957 m. pastatyti kultūros namai, kurie 1987 m. buvo uždaryti remontui, vėl atidaryti 1997 m.
Traksėdžiai nuo 1818 m. priklausė Šilutės apskričiai. Iki 1947 m. lapkričio buvo valsčiaus centras. Sovietmečiu Traksėdžių pietinė dalis priklausė Šilutės miestui (nuo 1959 m.), šiaurinė dalis – Saugų apylinkei ir Jonaičių apylinkei.
1999 m. buvo 435 ūkiai, 2003 m. galvijus pietinėje kaimo dalyje (Šilutės seniūnija) laikė 43 ūkiai (103 vienetus), šiaurinėje dalyje (Saugų seniūnija) – 19 ūkių (53 vienetus). Traksėdžiuose sovietmečiu atsirado daug kolektyvinių sodų, kurie susijungė su gyvenviete: S/B „Klevas“, S/B „Vyturys“, S/B „Pamarys“, S/B „Pienininkas“, S/B „Ąžuolas“, S/B „Saulė“, S/B „Baldininkas“.
== Pilskalnis ==
Netoli Traksėdžių, pelkės rytinėje dalyje, į vakarus nuo Lapalių kaimo, smėlingoje salelėje būta įtvirtintos gyvenvietės, vadinamos Pilekalve, Pilskalniu, senbuvių vadinamas Lapių kalnu. Lapių kalnas įtrauktas į Lietuvoje saugomų archeologinių objektų sąrašą. Salelė vos 0,5 m išlikusi virš pelkės, pailga šiaurės – pietų kryptimi, apie 40x20 m dydžio. Salelė suardyta apkasų, ūkinių darbų. 1891 m. Adalbertas Becenbergeris ją bandė kasinėti, rado didelių akmenų, monetų, įrankių ir anglių. Salelę 1972 m. žvalgė Istorijos institutas.
== Legenda apie tanką ==
Kaip žinia Lietuvos kaip ir visos Europos neaplenkė viską naikinantys, griaunantys I ir II pasauliniai karai. Šalia Traksėdžių esančiame durpyne ir dabar vis randama artilerijos sviedinių, bombų, minų, šaunamųjų ginklų, kulkų, kareivių šalmų, skeveldrų. Pasak vietinių gyventojų šalia gyvenvietės esančioje Aukštumalos pelkėje yra paskendęs durpyno kloduose tankas. Kaip teigė senieji gyventojai, sovietmečiu jis buvo rastas, kyšojo liukas ir pabūklas. Tuomet tuometinė sovietų valdžia įsakė greitai jį užkasti, paslėpti, kad neliktų jokių pėdsakų. Tam buvo pasiųstas vietinis gyventojas su buldozeriu, kuris iki gyvenimo pabaigos taip tiksliai ir neįvardino tikslių tanko kapavietės koordinačių.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

4209 (Šilutė-Ramučiai-Gardamas)
3903 (Sližiūnai-Gerviškės-Narkuškės)
4707 (Grigiškės-Lentvaris-Dobrovolė)
4509 (Tauragė-Dapkiškiai-Balskai)
5325 (Tolimėnai-Vyželiai-Nariūnai-Salakas)
4403 (Švenčionėliai-Raudonė-Zablatiškė)
4428 (Labanoras-Lakaja-Žaugėdai-Joniškis)
2109 (Kiaunoriai-Gedvilaičiai-Sidariškė)
5014 (Varėna-Rudnia-Paramėlis-Katra)
1013 (Alkiškiai–Sabaliauskai–Barsiukai)