Kuliai – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, į rytus nuo kelio 166 Plungė–Vėžaičiai kuris prie miestelio kertasi su keliu Dauginčiai–Rietavas, 17 km į pietvakarius nuo Plungės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Yra paštas (LT-90024).
Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.
== Etimologija ==
Kulių pavadinimo kilmė nėra iki galo išaiškinta, bet yra keletas hipotezių:
Kūlis (žemaitiškai akmuo) – Kulių vietovė labai akmenuota;
Kulis (juodadarbis) – Kuliuose Viduramžiais prekiauta anglimi, todėl miestelyje buvo labai daug juodadarbių.
== Geografija ==
Miestelis išsidėstęs Endriejavo kalvagūbryje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, dešiniajame Alanto upės (kuri į rytus patvenkta) krante, Kuliuose į Alantą įteka Lenkėnio upelis. Miestelį supa Kulių miškai, šiaurės vakaruose įkurtas Kulių kraštovaizdžio draustinis.
== Istorija ==
Archeologiniai radiniai liudija čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Kuliai minimi nuo XIII a., Kulių kaimas – 1564 m. XVII a. pradžioje išsiplėtė miestelis. 1644 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė bažnyčią. XVIII a. Kuliai priklausė jėzuitams.
Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla, 1907 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–1955 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1955 m. vidurinė mokykla, nuo 2015 m. Kulių gimnazija.
Nuo XIX a. vidurio vykdavo turgūs ir gyvulių mugės. 1861–1950 m. Kuliai buvo valsčiaus centras. Draudžiamąją lietuvių spaudą apylinkėse platino J. Budrikas, Jurgis Gudas, I. Milašius, Kazimieras Šleivys, P. Šlimas, V. Stončius, spaudos platinimą organizavo ir rėmė Juozas Tumas-Vaižgantas, kuris 1898–1901 m. gyveno Kuliuose. XIX a. pabaigoje Kuliai buvo Telšių apskrities miestelis. 1900 m. pastatyta Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.
1941 m. antroje pusėje vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyti 82 Kulių gyventojai žydai. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. 1951–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įkurta biblioteka, 1955 m. lopšelis-darželis, kultūros namai, paštas, ambulatorija.
2008 m. patvirtintas Kulių herbas.
== Architektūra ==
Miestelio planas linijinis. Svarbiausi statiniai:
Eklektiškų formų Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1900 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje yra paveikslų („Švč. Mergelė Marija“ XVII a. antra pusė, gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, „Švč. Mergelė Marija Škaplierinė“, „Šv. Antanas“, abu XVIII a.), medinių skulptūrų („Švč. Mergelė Marija“, „Jėzus Kristus“, abi XIX a.), 2 varpai (1719 m. ir 1740 m.).
Šventoriaus vartai
Medinė penkiakampė šventoriaus koplyčia
Mūrinis namas bažnyčios tarnams ir virtuvei, 1780 m.
Dviaukštė raudonų plytų klebonija, 1790 m.
Kapinėse: Kulių kapinių koplyčia – medinė aštuonkampė koplyčia, koplytstulpis (abu XIX a.), koplytėlė su skulptūromis (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia)
Bažnyčios šventoriuje – Juozo Tumo-Vaižganto medinis paminklas, pastatytas 1989 m., meistras V. Stumbras
Miestelio sodybose yra koplytstulpių, stogastulpis, koplytėlė
== Kultūra ==
1899 m. palangiškių aktorių trupė Kuliuose suvaidino „Ameriką pirtyje“. Yra kraštotyros muziejus, folklorinis lietuvių liaudies muzikos ansamblis „Vaisgamta“ (vadovai Mirga ir Audronius Gulbinskai).
Miestelio senieji gyventojai kalba nepakitusia žemaičių dounininkų tarme.
Nuo 2007 metų Kuliuose organizuojamas tarptautinis profesionalaus meno ir kultūros Sofijos festivalis, pavadintas Kuliuose svarbų savo gyvenimo tarpsnį praleidusios rašytojos, dramaturgės, politikės, visuomenės veikėjos ir pedagogės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu.
Kuliai istoriškai garsėja savo švietėjiška knygnešių veikla. Jau XIX a. pr. čia veikė parapinės mokyklos. Kunigas K. Skrodskis pasiekė, kad parapijoje neliko nemokančių skaityti. Kunigaujant čia Vaižgantui, Kuliai tapo slapto lietuvių veikimo ir knygnešių centru, čia jis pradėjo leisti žurnalą inteligentams „Žinyčia“.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Naujamiestis (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Lubiai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Kalesninkai (2012, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Griciai (2012, Jurbarko rajono savivaldybė)
Palankesiai (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Išorai (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Paluobiai (2012, Šakių rajono savivaldybė)
Kemetiškiai (2013, Molėtų rajono savivaldybė)
Meškasalis (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Kiemeliai (2019, Pasvalio rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kirdeikių apylinkės nuo vandens bokšto
Pragarėlė nuo vandens bokšto
Naujasodis nuo vandens bokšto
Baibiai nuo vandens bokšto
Žagarių apylinkės nuo vandens bokšto
Sklandytojų kopa nuo Parnidžio kopos
Paberžės apylinkės (Kazimieravas) nuo vandens bokšto
Panočiai nuo vandens bokšto
Mikantonių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Panorama nuo Buivydų piliakalnio
Atsitiktiniai kelių turai
2712 (Seda-Rubikai-Pievėnai)
1313 (Parovėja-Juozeliškiai-Virškupėnai)
1422 (Pakiaunys-Krivasalis-Linkmenys-Antalksnė)
2907 (Kalevai-Draudeliai-Gegiedždvaris)
1608 (Skaistgirys-Jurdaičiai-Jankūnai)
2928 (Lygumai-Dvariškiai-Beinoraičiai)
216 (Gargždai-Kretinga)
212 (Radviliškis-Pakruojis)
5117 (Gražiškiai-Vygreliai-Beržynai)
2906 (Rozalimas-Plaučiškiai-Pakalniškiai)