Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Vilniaus rajono savivaldybė » Sudervės seniūnija » Sudervė (2012)      

Apie kaimą

Sudervė – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 8 km nuo automagistralės A2 Vilnius–Panevėžys , prie Sudervėlės upės (Neries dešinysis intakas). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Stovi Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1802 m., su XIX a. varpine), netoliese – Riešės ežeras, „Vilnojos“ akmens skulptūrų parkas (4 ha), prie Vilnojos ežero. Veikia Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla, pradinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-14016).
== Istorija ==
Rašytiniuose šaltiniuose Sudervė minima 1493 m., tada čia buvo dvaras, 1504 m.- valsčius. XVI a. 2 pusėje – seniūnija. 1594 m. Sudervė priskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, ši 1669 m. ją pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. XVIII a. antrojoje pusėje Sudervę įgijęs Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis 1782 m. pastatydino bažnyčią. 1783 m. įsteigta parapija.
1833 m. Sudervės dvaras atiteko vyskupui V. Volčackiui. 1873 m. buvo 11 namų. XIX a. Sudervė – miestelis, seniūnijos centras Vilniaus apskrities Riešės valsčiuje. 1920–1939 m. Sudervė priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. II pasaulinio karo laikotarpiu 1944 liepą per vadinamąją Aušros vartų operaciją Armijos Krajovos brigada Sudervėje sumušė Vokietijos kariuomenės radijo perėmimo stoties įgulą. SSRS okupacijos metais Sudervė buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.
2022 m. rugpjūčio 18 d. LR Prezidento dekretu patvirtintas Sudervės herbas.
== Architektūra ir dailė ==
Ant kalvos – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios statinių kompleksas (XIX a.). Bažnyčia (1803–22, manoma, architektas kunigas L. Bortkevičius, remontuota 1852, architektas T. Tišeckis, 1876, 1883, 1903, 1927) rotondinė, kupolinė, su šešių kolonų žiedine dorėniškąja kolonada; fasadai klasicistinių formų, arkinėse nišose – 6 skulptūros (tarp jų – Jonas Evangelistas, Lukas Evangelistas, Šv. Petras, visos 1820, skulptorius I. Gulmanas). Viduje – XIX a. 1 pusės sienų ir kupolo tapyba, didžiojo altoriaus paveikslas (visų dailininkas N. Ylakavičius), yra 10 barokinių angeliukų skulptūrų (XVIII a. pabaiga), XIX a. paveikslų, vargonai, katalikų liturginių rūbų komplektas (XIX a. 2 pusė). Istorizmo stilistikos varpinė (1929, architektas J. Borovskis) ir tvora su vartais (XIX a. 2 pusė), jos rytinėje dalyje – koplytėlė su skulptūra. Dvaro sodybos fragmentai: klasicistiniai rūmai (XIX a. 1 pusė, 20 a. pradžioje iš dalies rekonstruoti), oficina (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), rūsys (18 a. pabaiga–19 a.).
Prie Vilnojos ežero – skulptūrų parkas Vilnoja (skulptūros eksponuojamos sausumoje ir ežere); jame ir 2010 iš Vilniaus perkelta modernistinė skulptūra Tauras (1974, skulptorius Steponas Šarapovas). Parke yra ir skulptūra Paukštis (autorius – Aloyzas Smilingis). Skulptorius, tapytojas Aloyzas Smilingis (1938–2023), keletą dešimtmečių gyvenęs ir dirbęs Sudervėje, palaidotas Sudervės kapinėse.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.