Apuolė – kaimas Skuodo rajono savivaldybėje, 11 km į pietryčius nuo Skuodo ir 3 km į vakarus nuo Kaukolikų, Luobos ir Brukio upelių santakoje, Apuolės kraštovaizdžio draustinyje. Seniūnaitijos centras. Kaime yra Apuolės piliakalnis, Apuolės kapinynas ir Apuolės akmuo su dubenėliais. Nuo 2004 m. rugpjūčio priešpaskutinį savaitgalį vyksta festivalis „Apuolė 854“.
== Istorija ==
Apuolė yra pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė. Tai buvo senovės kuršių žemių sostinė, ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose. 853–854 m. Švedijos karalius Olafas su didele kariuomene puolė kuršių miestą, šaltiniuose vadinamą Apulia, kurį gynė apie 15 000 karių (skaičiai perdėti) iš 5 sričių. Devintąją apgulties dieną prasidėjo derybos, apuoliečiai sidabru sumokėjo išpirką, davė 30 įkaitų ir pripažino švedų valdžią. XIII a. pradžioje Apuolė neteko gynybinės reikšmės, įėjo į kuršių Ceklio žemę. Minima 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo kuršių žemių dalybų akte. XVI a. raštuose minima Apuolės vaitystė, priklausiusi Grūstės valsčiui. Apuolėje būta bajorų sodybų.
=== Kronika ===
IX a. Bremeno-Hamburgo arkivyskupas Rimbertas (m. 888 m.) darbe „Šv. Anscharijaus gyvenimas“ (Vita Sancti Anscharii) aprašė plėšikiškus danų ir švedų karo žygius į Apuolę, kur buvo gerai įtvirtinta pilis, atpasakojo jų kovas ir derybas su žemaičių kaimynais kuršiais, kurie taip pat buvo drąsūs savo žemių gynėjai. Jis pateikia ilgą vikingų karų su kuršiais aprašymą, kuriame teigiama, kad kuršių gentis kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet sukilo ir užsimanė tapti nepriklausomi. Tai žinodami, danai 853 metais, kai vyskupas jau buvo nuvykęs į Švediją, surinko daugybę laivų ir nuvyko į kuršių tėvynę, norėdami jų turtus išplėšti ir kuršius sau pavergti. Danai buvo sumušti. Dar po metų švedai užpuolė Apuolę (Apulia). Apsuptą pilį 8 dienas gynė net 15 tūkst. karių.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Paluknys (2012, Trakų rajono savivaldybė)
Gargždai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Gudeliai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Juodeikiai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Žebertonys (2017, Elektrėnų savivaldybė)
Naršėnai (2018, Zarasų rajono savivaldybė)
Žukai (2017, Pagėgių savivaldybė)
Paringys (2021, Ignalinos rajono savivaldybė)
Purvėnai (2018, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Beloniškės (2013, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Miežonys nuo vandens bokšto
Aleksandravėlės apylinkės nuo kalvos
Inturkės apylinkės nuo vandens bokšto
Nemunas nuo Kauno HE
Kirkilų apylinkės nuo apžvalgos bokšto
Alantos apylinkės nuo vandens bokšto
Alanta nuo vandens bokšto
Čiobiškio apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Valkininkų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Medininkai nuo pilies bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3805 (Lekėčiai-Pavilkijys)
4912 (Sudeikiai-Rukliai-Antandraja)
2928 (Lygumai-Dvariškiai-Beinoraičiai)
3010 (Peidžiai-Maženiai-Raguva)
4812 (Želva-Tolučiai-Kiaukliai)
2230 (Žvelsėnai-Pikteikiai)
4307 (Jauniūnai-Alionys-Pajuodžiai)
226 (Kartena-Kūlupėnai-Salantai)
200 (Kalvarija-Gražiškiai-Vištytis)
5211 (Tumosai-Savičiūnai-Šumskas)