Ginkūnai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, greta šiaurės rytinės Šiaulių miesto ribos, prie kelio į Pakruojį. Seniūnijos centras, 5 seniūnaitijos (Aušros, Centro, Rasos, Svajonių, Švedės). Išlikęs Ginkūnų dvaras, veikia paštas (LT-81033), Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla, dvi žemės ūkio bendrovės: „Ginkūnų paukštynas“, „Ginkūnų agrofirma“.
== Etimologija ==
Ginkūnų pavadinimas yra kilęs iš asmenvardžio – nuo bajorų Ginkūnų pavardės.
== Geografija ==
Per Ginkūnus teka Kulpės intakas Švedė. Į pietryčius nuo Ginkūnų telkšo Švedės tvenkinys, į vakarus, jau Šiaulių miesto savivaldybėje – Ginkūnų ežeras.
== Istorija ==
Ginkūnai minimi nuo 1690 m. Kunigaikštis Platonas Zubovas, pirmasis šios giminės atstovas Lietuvoje, 1795 m. imperatorienės Jekaterinos II apdovanotas Šiaulių ekonomija. Turėdamas Jurbarko, Plungės ir Kretingos valdas, P. Zubovas 1805 m. nupirko Ginkūnus iš Kristiano Brodericho ir Johano Vendelio. 1805 m. gruodžio 30 d. Šiaulių Žemės teisme pripažinta, kad „kunigaikštis P. Zubovas perka nuo Kristiano Brodericho ir Johano Vendelio Ginkūnų gerybę su kaimele to pat vardo, turinčią valstiečių trobas, 24 vyriškas ir 18 moteriškas dūšias, karčemą, vėjo malūną ir leidimą naudotis Šiaulių ežeru“. XIX a. Ginkūnai tapo grafų Zubovų valdų administraciniu centru, suklestėjo Ginkūnų dvaras. 1896 m. dvaro rūmų rūsyje Sofija ir Vladimiras Zubovai įsteigė slaptą lietuvių mokyklą. XIX a. pabaigoje Ginkūnų dvaras buvo Šiaulių apskrities Šiaulių valsčiuje.
XX a. pradžioje prie kaimo buvo įsteigtos Ginkūnų laisvamanių kapinės, 1966 m. miesto Ginkūnų kapinės.
Po II pasaulinio karo Ginkūnuose veikė MGB dalinių štabas. Buvo Ginkūnų daržininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1953 m. įsteigta biblioteka, 1957 m. kultūros namai, nuo 2001 m. kultūros centras.
2003 m. patvirtintas Ginkūnų herbas. 2011 m. liepos 27 d. siautėjo viesulas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Nagėnai (2023, Ignalinos rajono savivaldybė)
Sereikiai (2023, Šiaulių rajono savivaldybė)
Grūšlaukė (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Didvyžiai (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Žvirgždaičiai (2012, Šakių rajono savivaldybė)
Nečioniai (2023, Pasvalio rajono savivaldybė)
Balandiškės (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Didieji Gulbinai (2017, Vilniaus rajono savivaldybė)
Daniūnai (2017, Panevėžio rajono savivaldybė)
Kirsnelė (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panorama nuo Lajų tako apžvalgos bokšto
Švobiškis nuo vandens bokšto
Rudesos apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Žiobiškis nuo vandens bokšto
Veisiejai nuo priešgaisrinio bokšto
Panorama nuo Gerulių piliakalnio
Staškūniškio apylinkės nuo vandens bokšto
Strūnos apylinkės nuo šiaudų ritinių
Tiltagaliai nuo kamino
Dieveniškių apylinkės (Kalviai) nuo bokštelio
Atsitiktiniai kelių turai
1212 (Troškūnai-Latavėnai-Didžiuliškiai)
2112 (Šaukėnai-Vaiguva-Kalniškiai)
2623 (Mockai-Senoji Radiškė-Kalniai)
177 (Visaginas-Ignalinos AE)
4910 (Utena-Pilveliai-Užpaliai)
4406 (Švenčionėliai-Mielagėnai-Sariai)
117 (Zarasai-Bradesiai-Obeliai)
3808 (Slavikai-Sudargas)
1823 (Mūro Strėvininkai-Kietaviškės-Elektrėnai)
197 (Kryžkalnis-Rietavas-Vėžaičiai)