1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie kaimą
Maženiai – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, 16 km į pietryčius nuo Panevėžio. Seniūnaitijos centras. Vakariniame buvusio gatvinio kaimo gale šiaurės kryptimi teka upelis Alanta. Rytinėje Maženių kapinių pusėje teka dešinysis Alantos intakas – Gariava.
Pagrindinis Maženių kaimo elementas – tiesi kaimo gatvė (dabartinė Gluosnių g.), kuri buvo labai ilga (apie 2 km – beveik nuo Alantos upelio iki dabartinės Gluosnių g. galo). Pastatai gatvėje (tipinių sodybų iki šiol išlikę tik kelios – dauguma neišlikę, vakarinėje kaimo dalyje, už kryžkelės su Paparčių g. – neišlikę nei vienos) išdėstyti dviem eilėm, atsukti galu į gatvę.
Prie Maženių kapinių stovi paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui bei Lietuvos krikšto 550 metinėms (autorius – Makuckis), pastatytas 1938 m. už Maženių jaunimo paaukotas lėšas (prieškariu paminklas stovėjo kaimo centre, iš kur perkeltas prie kapinių ir taip išsaugotas).
Maženių seniūnaitijos teritorijoje, prie Skaistakalnio viensėdžio, esančio už 4 km į rytus nuo Maženių k., 1863–1864 m. įvyko keletas mūšių tarp 1863 m. sukilėlių ir caro kariuomenės. 1863–64 m. netoli gyvenvietės įvyko sukilėlių mūšiai su carinės Rusijos kariuomene. Mūšiuose žuvę sukilėliai (tarp jų, anot vietinių žmonių pasakojimų, perduodamų iš kartos į kartą – net 7 kunigai) palaidoti netoli Skaistakalnio viensėdžio, prie vietinės reikšmės kelio Maženiai–Raguva. Kapai 6 x 6 m dydžio, aptverti medine tvorele. Šalia 1971 m. pastatytas trijų stulpų stogastulpis (archit. V. Gabriūnas). Sukilėlių kapai – Lietuvos istorijos paminklas (IV 461).
Dešinėje to paties kelio pusėje, maždaug už 1 km nuo Sukilėlių kapų, Barsukalnyje, yra išlikę Lietuvos partizanų, aktyviai pokariu veikusių Maženių – Raguvos apylinkėse, bunkerio griuvėsiai. Partizanų gretose kovojo Maženių kaimo partizanas Bronius Kairys (žuvo 1949 m., palaidojimo vieta nežinoma; broliai ir motina buvo išvežti į Sibirą).
== Istorija ==
Maženiai – atsirado po 1557 m. Žygimanto Augusto įvykdytos valakų reformos. Kaimo raidai didžiausią įtaką turėjo geografinė aplinka (lyguma), žemėvalda ir žemėnauda.
1812 m. parapijų atlase kaimas pavaizduotas išsidėstęs iš pietų į šiaurę. 1892 m. Kauno gubernijos gyvenamųjų vietų sąraše čia nurodyta gyvenvietė ir dvaras. Tą patį kartoja ir kiek vėlesnis lenkų geografinis žodynas. Vėliau apie dvarą žinių nebeaptinkama.
1902 m. kaime gyveno 319 žmonių, 1923 m. Maženiuose buvo 60 sodybų su 303 gyventojais. Pokariu Maženiai buvo kolūkio „Nauja vaga“ (1961–1963 m. Albinas Vaižmužis; po to – „Vilniaus“ kolūkio, ŽŪB „Maženiai“) centrinė gyvenvietė. Nuo 1932 m. veikė pradinė mokykla, 1949 m. reorganizuota į septynmetę, 1959–1977 m. – aštuonmetė mokykla (dabar šiame pastate – Maženių kaimo bendruomenės centras) su valgykla ir bendrabučiu tolesnių kaimų (Alančių ir kt.) vaikams. Po to iki 1987 m. veikė tik pradinė mokykla (dar buvo atgaivinta 1992–2000 m.). 1961 m. kaime buvo įsteigta biblioteka.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

194 (Užventis-Tryškiai-Viekšniai)
2510 (Lazdijai-Kučiūnai-Veisiejai)
2206 (Priekulė-Dreverna-Svencelė)
3023 (Ramygala-Jotainiai)
3905 (Eišiškės-Kalesninkai-Pajuodupis)
A11 (Šiauliai-Palanga)
1201 (Anykščiai-Kurkliai-Balninkai-Želva)
2607 (Mokolai-Šunskai-Tursučiai)
1703 (Eržvilkas-Mosteikiai-Nemakščiai)
3011 (Raguva-Šilai-Mikėnai)