Lietuvos panoramos » Utenos rajono savivaldybė » Kuktiškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto (2014) (Aurimas) (Parsisiųsti)
Apie vietovę
Kuktiškės – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, šalia kelio 111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys , 12 km į pietryčius nuo Utenos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1890 m.), veikia Kuktiškių pagrindinė mokykla, paštas (LT-28021), biblioteka, ŽŪB „Striupys“.
== Etimologija ==
Kaimas iki XX a. pradžios vadintas Kukutiškėmis, nors liaudies etimologija jį sieja su paukščiu kukučiu, tačiau miestelio pavadinimas tikriausiai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kuksos upės, pratekančios pro miestelį.
== Geografija ==
Per Kuktiškes į Galuonio ežerą teka Vyžinta, prateka Kuksa. 2 km į pietus nuo Kuktiškių yra Dumblio ežeras, į pietvakarius – Alksno ežeras. Pro Kuktiškes eina geležinkelis Utena–Švenčionėliai, plentas į Kaltanėnus. 2 km į pietus nuo miestelio yra Labanoro regioninis parkas. Stūkso Kuktiškių akmuo su dubeniu. Prie miestelio yra ir Kuktiškių kaimas.
== Istorija ==
Į šiaurę nuo miestelio yra I tūkstantmečio pr. m. e. – I tūkstantmečio Kuktiškių piliakalnis ir V a. – XII a. Kuktiškių pilkapynas.
Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose Kuktiškės minimos 1387 m., kai Ldk Jogaila Kuktiškių apylinkes, Tauragnus, Labanorą, Molėtus ir kitas vietoves padovanojo Vilniaus vyskupui. Vilniaus vyskupui Kuktiškės priklausė iki 1841 m. Apie 1530 m. įsikūrė Tauragnų valsčiaus Kukutiškių palivarkas. XVI a. jau minimas Kuktiškių dvaras. 1604 m. pastatyta Kuktiškių bažnyčia.
1863 m. Kuktiškių apylinkėse veikė sukilėliai. XIX a. pabaigoje draudžiamąją lietuvių spaudą Kuktiškėse platino L. Misevičius. 1890 m. pastatyta dabartinė Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. XIX a. pabaigoje miestelį valdė Eleonora Jančiauskienė ir (iš dalies) miestiečiai, Kuktiškės buvo Švenčionių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1901 m. atidaryta Kuktiškių geležinkelio stotelė. Po II pasaulinio karo Kuktiškių valsčiuje veikė Vytauto apygardos Liūto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai, 1945–1946 m. trumpai – apygardos štabas. 1945 m. įkurta biblioteka. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai, paštas, medicinos punktas.
2002 m. patvirtintas Kuktiškių herbas.
== Architektūra ==
Medinėje lotyniškojo kryžiaus plano Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, pastatytoje 1890 m., yra:
neobarokinis altorius, 1863 m., meistras A. Zimodras; nuo 1895 m. stovi bažnyčios koplyčioje,
vėlyvojo baroko paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, 1790 m., dail. P. Rozelinas,
skulptūra „Nukryžiuotasis“, XIX a. pabaiga, manoma, meistras A. Deveikis.
Bažnyčios šventoriuje yra medinis kryžius (1913 m., meistras A. Deveikis).
Nepriklausomybės paminklas su šv. arkangelo Mykolo skulptūra, pastatytas 1930 m., 1948 m. nugriautas, 1991 m. atstatytas (skulptorius Stasys Žirgulis).
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie vietovę - lietuviškoje Vikipedijoje.
Atsitiktiniai vietovių turai
Berčiūnai (2012, Panevėžio rajono savivaldybė)
Puodžiai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Zokniai (2023, Šiaulių miesto savivaldybė)
Maldėnai (2013, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Pivašiūnai (2012, Alytaus rajono savivaldybė)
Dovainonys (2017, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Suvainiškis (2017, Rokiškio rajono savivaldybė)
Raistai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Lingėnai (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Barklainiai I (2013, Panevėžio rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai kelių turai
3002 (Berčiūnai-Naujamiestis)
3214 (Šiemuliai-Reiskiai)
4237 (Sausgalviai-Žalgiriai)
4314 (Paširvintys-Alionys I)
2119 (Gailiai-Laugalis)
1809 (Kaišiadorys-Žasliai)
5305 (Zarasai-Mukuliai-Vencavai-Antalieptė)
108 (Vievis-Maišiagala-Nemenčinė)
4902 (Utena-Tauragnai-Kirdeikiai)
5022 (Gudžiai-Gaidukonys)