Vijoliai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, Šiaulių miesto šiaurės vakarų rajonas, 3 km nuo miesto centro, prie kelio A11 Šiauliai–Palanga . Šiaulių kaimiškosios seniūnijos ir Vijolių seniūnaitijos centras, yra Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus buveinė. Vijoliuose yra du stambesni medienos apdirbimo cechai.
== Etimologija ==
Kaimo vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Vijolės upelio vardo.
== Geografija ==
Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Medelynu, pietryčiuose praeina Šiaulių–Rygos geležinkelis, pietvakariuose ribojasi su Voveriškiais ir Toliočiais, vakaruose su Kadagyne. Pietiniu pakraščiu teka Vijolės upelis, kurio vardu ir pavadintas rajonas. Vakariniu kaimo pakraščiu teka kitas Kulpės intakas – Švendrelis.
Šiuo metu tai glaudžiai namais užstatyta gyvenvietė. Gyvenvietės viduriu eina didelė Veterinarijos gatvė, jai lygiagreti Agronomijos gatvė ir daug skersgatvių. Kolūkių laikais čia buvo skiriami sklypai žemdirbiams. Be to, čia statėsi namus rajono melioratoriai, Kužių statybininkai ir kiti žmonės. Gyvenvietė yra glaudžiai prisišliejusi prie Šiaulių miesto, bet juridiškai yra pavaldi Šiaulių rajono savivaldybei.
== Istorija ==
1649 m. minimas Šilo Kalnelio kaimas, kuriame buvo karčema. Dabar ta vieta vadinama Vijolių kaimu. Nuo 1795 m. minimi kaip Vijoliai (turėjo 8 kiemus, 12 valakų, priklausė Šiaulių klebonijai). Po valakų reformos į vakarus nuo Šiaulių miesto abipus Vijolės upelio buvo suformuotas Pagyžių – Vijolių 25 valakų žemės masyvas. Jis dvarui nepriklausė. Rytinėje šio sklypo dalyje žemės gaudavo Šiaulių miesto tarnautojai savo asmeniniams ūkiams kurti. Dalis sklypų buvo vadinami suolininkų žeme. Suolininkai – vaito ar seniūno padėjėjai tvarkai mieste palaikyti. Vakarinė masyvo dalis buvo paskirta bažnyčiai (jurisdika). Apie 1830 m. carinė valdžia atiminėjo katalikų bažnyčių ir vienuolynų žemes. Savo žemių Vijolių, Verdulių ir Gegužių kaimuose neteko ir Šiaulių bažnyčia. Vijolių kaimo žemė atiteko Gubernijos dvarui. XIX a. Vijoliai buvo Šiaulių valsčiaus kaimas.
Vinkšnėnų vaismedžių sodininkystės ūkio gyvenvietė pradėjo kurtis po Antrojo pasaulinio karo. Sodininkystės ūkį sujungus su Bridų kolūkiu gyvenvietė buvo atskirta ir nuo 1962 m. pradėjo plėstis, užimdama naujas pamažu naikinamo sodo žemes.
Apie 2008 m. tapo seniūnijos centru.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Virbališkiai (2023, Kauno rajono savivaldybė)
Lieplaukė (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Tautiniai (2023, Šiaulių rajono savivaldybė)
Pažagieniai (2012, Panevėžio rajono savivaldybė)
Paramotis (2024, Kelmės rajono savivaldybė)
Zaviesiškis (2013, Anykščių rajono savivaldybė)
Salkininkai (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Krištapiškės (2023, Prienų rajono savivaldybė)
Skarbūdis (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Kunigiškiai (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Gudžiai nuo vandens bokšto
Gilūtos nuo vandens bokšto
Švobiškis nuo vandens bokšto
Dubingiai nuo vandens bokšto
Salakas nuo vandens bokšto
Nemunaitis nuo vandens bokšto
Rimšė nuo katilinės bokštelio žiemą
Upninkai nuo vandens bokšto
Jakeliai nuo vandens bokšto
Mažėnai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1411 (Rimšė-Čepukai-Gaidė-Vilkaragis)
4504 (Skaudvilė-Upyna-Balsiai)
3013 (Berčiūnai-Dranonys-Gailiūnai)
2323 (Darbėnai-Vaineikiai-Kirmindvaris)
3203 (Rietavas-Tverai-Varniai)
4606 (Telšiai-Lieplaukė-Plungė)
2522 (Lazdijai-Vingrėnai)
1912 (Rupinai-Griškabūdis-Kudirkos Naumiestis)
4715 (Bijūnai I-Drabužninkai II-Karaliūnai-Bičiūnai)
4016 (Andrijava-Kupriai-Džiuikiai)